Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~2.8~

-Kur Ari? - paklausiau vos įėjusi į namus. Jade tik parodė į virtuvę ir perėmusi iš manęs Zayn padėjo jam užlipti į viršų, o aš tuo tarpu nuėjau pas Ari.
-Sveika, - nežymiai šyptelėjau.
-Jo nebėra, - tyliai pasakė ji.
-Žinau... man taip pat sunku, tačiau mes tai ištversim, - pasakiau ir apkabinau ją.
-Tikiuosi, - sušnibždėjo ji.
-Tau reikia pailsėti, - šyptelėjau.
-Tau irgi. Tik be vaistų aš neužmigsiu, - atsiduso ji ir nusivaliusi ašaras išgėrė migdomųjų tabletę.
-Labanakt, - šyptelėjo ji ir aš atsakiau tuo pačiu.
-Kaip ji? - paklausė Jade vos Arianai nuėjus į viršų.
-Viskas bus gerai. Galbūt ne greit, bet bus, - atsidusau. Staiga Jade apsižvalgė po virtuvę, tada priėjo prie kriauklės. Apžvelgusi ją pradėjo darynėti stalčius ir spinteles.
-Ko ieškai? - paklausiau.
-Didysis peilis, - parodė ji į peilių dėklą (neįsivaizduoju kaip jis vadinas :D) ir ten nebuvo pačio didžiausio peilio.
-Ari, - greit nubėgau į jos kambarį. Ji visa nusiverkusi vaikščiojo po kambarį su viskio buteliu ir peiliu rankose.
-Ari, padėk peilį, - pasakiau, tačiau ji net nesureagavo.
-Mes kažkada kalbėjom apie mirtį. Apie tai, kad jeigu vienas išeis, kitas liks ir kovos. Tačiau aš negaliu... žinai, man sunku. Tau kada nors buvo sunku? - paklausė ji manęs, tačiau žiūrėjo į sieną.
-Tu net neįsivaizduoji, - atsidusau, -tačiau vėliau praeina, tu susitaikai ir gyveni toliau, - pradėjau eiti link jos.
-Bet aš nenoriu. Nenoriu gyventi toliau, nenoriu gyventi be jo, - ji staigiai atsisuko į mane.
-Ari, mes tau padėsime, - vėl pradėjau eiti link jos.
-Man nereikia pagalbos, - nusišypsojo ji ir susivarė peilį į širdį ar bent netoli jos.
-Ari! - sucypiau ir pripuoliau prie jos. Netrukus į kambarį subėgo visi čia esantys žmonės, tačiau pamatę vaizdą sustojo. Ari nebekvėpavo, kad ir kaip stengiausi jai padėti. Netrukus pajutau kaip mane atitraukia kažkieno rankos, tačiau man nelabai rūpėjo. Praradau du artimus žmones per vieną dieną ir tai nėra lengva. Net nesuvokiau kaip atsidūriau savo kambaryje ir jau gėriau kažkokius vaistus. Tikriausiai jie bijo, kad nepadaryčiau kažko panašaus kaip Ari. Visi aplinkui vaikščiojo, kažką sakė, tačiau aš be reakcijos sėdėjau ir žiūrėjau į sieną iki tol, kol pradėjo merktis akys. Netrukus balsai nutilo ir liko tik tamsa.

-Ar galit patylėt?! - sušnypštė Zayn.
-Atleisk, bet nei vienas nenorim kad ji palūžtų, - atsiduso Jade.
-Jai viskas bus gerai, - Harry.
-Ar kada nors gyvenime esi ką nors praradęs? - Kendall.
-Žmonės, nesipykit, - Liam.
-Rimtai, šitaip jai nepadedat, - Jesy.
-Iš vis, kur padėjot jos mamą? - Olivia.
-Išvežė atgal į Kaliforniją, - Leigh.
-Pasistenkit šiandien nekalbėti nei apie Mike, nei apie Arianą, - Louis.
-Iš vis šiandien prie jos nelyskit, - Madison.
-Gal išvis patylėkit? Manau mes trugdom jai miegot, - Zara.
-Supratau, dabar galim eit pavalgyt? - Niall.
-NIALL! - vienu metu pasakė visi ir aš nesusilaikiau nenusijuokusi.
-Pezz? - greit atsisuko Zayn.
-Man viskas gerai, - šyptelėjau nors akyse ir susikaupė ašaros.
-Nori valgyt? - paklausė Niall.
-Duosi? - nusijuokiau.
-Tik tau, - išsišiepė jis ir aš iššokau iš lovos. Visi išskyrus Zayn pasišalino iš kambario leisdami man persirengti. Tai padariusi atsisukau į Zayn, kuris sėdėjo ant lovos.
-Reikia pagalbos? - paklausiau.
-Ne, aš jau pavalgiau, - šyptelėjo jis.
-O kada važiuosim aplankyt tavo mamos? - paklausiau šukuodamasi plaukus.
-Pažiūrėk į laikrodį, - nusijuokė Zy ir aš taip padariusi išmečiau telefoną iš rankų.
-Jūs rimtai?!?! - sucypiau nes laikrodis rodė 15:54.
-Eik valgyt, - nusijuokė Zayn ir aš išėjau iš kambario. Ari kambarys buvo uždarytas, tačiau man prieš akis vistiek prabėgo visi vakar dienos prisimininai. Greit sutramdžiau ašaras, nes ant laiptų pasigirdo žingsniai. Atsisukau ten ir pamačiau Louis.
-Viskas gerai? - šyptelėjo jis.
-Taip, aš tik išbadėjusi, - nusišypsojau ir nusekiau paskui jį į virtuvę. Ten buvo tik Kendall ir Niall.
-Kad ir kaip gaila būtų, tariu jums sudie, - apsimestinai liūdnai ištarė Niall ir pastūmė man lėkštę su nemažu kepsniu ir galybe bulvių.
-Neverk, Niall, aš jais pasirūpinsiu, - dramatiškai pasakiau ir visiems nusijuokus pradėjau valgyti. Vos pabaigus į virtuvę įėjo Leigh.
-Galim pasikalbėt? - paklausė ji ir man linktelėjus visi išėjo iš virtuvės.
-Kas nutiko? - pažiūrėjau į draugę.
-Tai dėl Mike... - pasakė ji ir man iškart akyse susikaupė ašaros, -jei tau sunku aš nieko nesakysiu, - greit pridūrė ji, bet aš pakračiau galvą.
-Sakyk, - šyptelėjau.
-Prieš avariją aš jo paklausiau, kodėl jis važiuoja tavęs gelbėti po visko ką padarė. Ji atsakė, kad nuvažiavus pirmas dalykas kurį padarys, tai atsiprašys tavęs. Jis mylėjo tave, Pezz. Kad ir ką padarė, tu buvai ir visada liksi jo sesuo, - pabaigė Leigh ir aš nebelaikiau ašarų riedančių mano skruostais.
-Hey, viskas bus gerai, - apkabino mane Leigh.
-Žinau, - sušnibdždėjau ir tuo metu į virtuvę įgriuvo Harry ir Louis.
-Leigh, važiuojam, - pasakė Lou ir ji atsistojo.
-Palaukit, kur važiuojam? - pakėliau antakį.
-Tu niekur, - atsiduso Harry.
-Louis? - atsisukau į jį.
-Važiuojam žudyt Marlyn, - greit sumalė jis ir Harry trenkė jam į petį.
-Važiuoju kartu, - užtikrintai pasakiau ir pajudėjau link durų tačiau Louis mane sustabdė.
-Zayn mus nužudys.
-Kam rūpi Zayn nuomonė? - pavarčiau akis ir nuėjau prie durų, tik šį kartą niekas manęs nebestabdė.

---------------------------------------------------
Pirmiausia, tai atsiprašau, kad teko laukti dalies xx ir iš karto pasakau, kad dėl kai kurių sveikatos problemų dalis gausis kiek rečiau, tai atsiprašau ir dėl to :> nu, o dabar skelkit nuomonių, nes be dviejų net nepradėsiu kitos dalies rašyt :D
-Myl, LIL69 💖