Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~3.19~

-Kiek jų ten? - paklausiau Liam.

-Nedaug, gal penkiolika, tačiau Cara ne su jomis, - tarė jis.

-Tai kur ji po velnių? - atsiduso Leigh.

-Jeigu jau paklausei, - pasigirdo balsas už mūsų. Visi atsisukome ten ir pamatėme Carą su maždaug penkiasdešimt merginų, gal daugiau. Pusė jų buvo dar vaikai, tačiau jų žvilgsniai buvo pikčiausi. Nusukau akis nuo mergaičių ir pažvelgiau į Carą. Tuo metu ji linktelėjo ir Niall nutaikė ginklą į Kendall galvą. Leigh paklaikusiu žvilgsniu pažiūrėjo į jį ir norėjo bėgti ten, tačiau Jesy ją sulaikė. Tiesa, su Louis nesisekė taip gerai. Jis keikdamasis puolė prie Niall kad ir kaip Liam ir Zara bandė jį sustabdyti.

-Jeigu jis nesiliaus aš ištaškysiu jai smegenis, nes dabar to daryti aš neketinu, - nuobodžiaujančiu balsu pasakė Cara. Po šių žodžių Louis sustojo ir leidosi nuraminamas, tačiau nenuleido akių nuo Kendall. Tuo tarpu Niall ją jau vedė prie Caros.

-Mes negalime jos taip lengvai atiduoti, - sušnibždėjo Jade.

-O ką siūlai? - atsidusau. Ji nieko nebeatsakė, nes mes abi supratome, kuo visa ši situacija baigsis.

-Labai pasitarnavai savo draugo, kaip ten jis, Harry? - Cara atkreipė visų dėmesį į save. Ji atsisuko į Niall laukdama patvirtinimo dėl vardo. Šis tik linktelėjo, tad Cara pratęsė savo kalbą, -Taigi, tu pasitarnavai Harry nužudyme, to nepaneigsi, - atsiduso Cara. Akies krašteliu pažvelgiau į Jesy, tačiau jos veide nesukrutėjo nė raumenėlis. Cara kažką padarė Kendall už nugaros ir pastebėjau, kad jos veidą apleido drąsa, o tuo metu Cara tęsė savo pasirodymą.

-Taigi, ką man su tavim daryti? - apsimestinai susimąsčiusi tarė ji.

-Nedaryk to, prašau, - kelios ašaros nuriedėjo Kendall veidu, tačiau Cara net nesudvejojusi atsuko Ken į save ir suvarė peilį jai į pilvą. Jutau, kaip akyse kaupiasi ašaros, nes žinojau, kad ji neišgyvens, tačiau nieko nedariau, tiesiog negalėjau pajudėti. Ir taip jaučiausi ne vien aš, visas mūsų nedidelis būrelis stovėjo kaip įbestas.

-Sakei, kad jos nežudysi, - tylą nutraukė Niall.

-Ne, - tarė Cara traukdama peilį iš Ken pilvo. Pastaroji suvaitojo iš skausmo ir suklupo ant žemės, -sakiau, kad netaškysiu jai smegenų, - visiškai atsipalaidavusi Cara vėl dūrė peiliu. Šįkart tiesiai į širdį, -o jos smegenys savo vietoje, - užbaigė ji kartu su Kendall paskutiniu atokvėpiu. Akimirką buvo tylu, tačiau tuomet vienu metu nutiko keli dalykai; Liam ir Zarai nepavyko nulaikyti Louis ir šis pasileido tiesiai prie Caros, pastaroji nežymiai šyptelėjo, nes tai buvo būtent tai ko ji norėjo ir davė ženklą savo paauglėms merginoms pulti ir iš miško, prie kurio buvome išlindo apie dešimt ginkluotų vyrų. Dave, visą laiką tyliai stovėjęs už manęs, pamatęs juos sumurmėjo "pagaliau" ir greit užsitaisė ginklą.

-Kas jie? - paklausiau, bandydama suvokti kaip po velnių mums visiems iš čia dingti sveikiems.

-Pastiprinimas, - tarė Dave ir nieko daugiau nepaaiškinęs pasileido paskui Louis besivejančius Liam, Zarą ir Jadę. Pažvelgiau į Jesy ir Leigh, kurios kaip ir aš, vis dar stovėjo kaip įbestos. Staiga prisiminiau Harry, Madison bei Kendall ir manyje sukilo tiek pykčio, kiek niekada nemaniau, kad pajėgsiu sutalpinti ir taip paskatino mane pasekti Louis pavyzdžiu ir pasileisti link Caros. Nesu tikra, kas įvyko po to. Pati nesupratau didžiosios dalies savo veiksmų. Nejutau nei skausmo, nei gailesčio, tik pyktį. Aplink mane krito nemažai žmonių, nežinau ar tai buvo mūsiškiai ar Caros pakalikės, tai man nerūpėjo, prieš akis mačiau tik Harry, Madison, krentančią Kendall, komoje gulintį Zayn ir tai varė mane pirmyn. Tiesa, netrukus supratau, kad nebėra kur bėgti. Šalia manęs stovėjo tik Leigh, Jade, Dave ir pora jo draugų ar kad ir kas jie tokie, kol tuo tarpu Caros pasekėjų buvo gal penkiolika, gal daugiau. Turiu pripažinti, nors ir jaunos, kovoti jos moka. Apsižvalgiau, tačiau aplink nemačiau nei Louis, Liam, Jesy ar Zaros. Staiga netoli savęs išgirdau šūvio garsą. Atsisukau į tą pusę, iš kurios sklido garsas ir pamčiau krentančią vieną iš Caros merginų, o už jos stovėjo Niall. Kol aš bandžiau suprasti ką jis sumąstė, jis šovė dar kartą, šį kartą į Leigh. Na, bent jau aš taip maniau. Atsisukusi į ją pamačiau, kad jis vis dėl to šovė į Caros pasiuntinukę. Tai buvo viena iš keturmečių psichių, kurias sutikau būstinėje. Rankoje ji laikė peilį, kuriuo kiek supratau norėjo perrėžti Leigh gerklę, tačiau Niall ją išgelbėjo. Jam tikrai reikėtų apsispręsti kieno jis pusėje. Tiesa, tam nebuvo laiko, mat dabar Caros merginos atsuko ginklus į visus mus, įskaitant Niall. Jų buvo beveik trigubai daugiau, tad mums nebuvo jokių šansų.

-Tikriausiai čia jau viskas, - atsidusau ir pajutau, kad Jade paima mano ranką. Dar kartą atsidusau ir užsimerkusi laukiau mirties ar bent skausmo, tačiau nesulaukiau. Nei vieno, nei kito. Pramerkiau vieną akį ir pastebėjau visas šalia mūsų stovėjusias Caros pakalikes gulinčias ant žolės prapjautomis gerklėmis. Nesuprasdama kas vyksta apsisukau ir susidūriau su nematyta mergina.

-Linkėjimai nuo Marlyn, - tarė ji ir padavė man pirmosios pagalbos vaistinėlę. -Susitvarstyk ranką, nuo čia perimsim mes, - pasakė prieš nueidama, o aš tik tada suvokiau, kad kažkas man prapjovė ranką.

-Pala, Marlyn? - pakraupusi paklausė Leigh ir aš prisiminiau, kad ji nežino pusės istorijos.

-Vėliau papasakosiu, - tariau ir jau norėjau išsivalyti žaizdą, tačiau išgirdau balsą už nugaros.

-Jau pavargot? - paklausė Cara ir aš staigiai atsisukau į ją. Jos ginklas tą pačią sekundę pasisveikino su mano galva.

-Nori mirti pirma? Ar pirmiau nori pažiūrėti kaip miršta jie? - ji mostelėjo į Leigh, Jadę ir Dave.

-Cara! - staiga pasigirdo balsas ir iš už jos išlindo Marlyn su visu invalido vežimėliu. Akies krašteliu pažvelgiau į Leigh, kuri vos nenualpo, Dave teko ją prilaikyti.

-Marlyn? Ką čia veiki? - Cara iš kart pasimetė ir nuleido ginklą.

-Gelbsčiu tave nuo milžiniškos klaidos, - ji stebėtinai greitai nuvažiavo į tarpą tarp manęs ir Caros.

-Tu saugai ją? - Cara parodė į mane. -Po visko ką ji tau padarė?

-Cara, mieloji, ar prisimeni bent vieną dalyką, kurį jai padariau aš? - Marlyn balsas buvo švelnus ir aš nesuvokiau ko tiksliai ji siekia.

-Ji pavertė tave invalide! - Cara pakėlė balsą ir tai mane kiek neramino. Marlyn ir jos motina, abi yra nevisprotės, tai tikriausiai šeimos bruožas, tad neaišku ką Cara gali iškrėsti.

-Ji tai padarė keršydama už tai, kad nužudžiau jos brolį ir dukrą, manyčiau aš nusipelniau žymiai blogiau ir..

-Man nerūpi ką tu jai padarei, per ją mirė mūsų motina, - dabar Cara atrodė kaip isterikė ir nusitaikė ginklu į Jadę, tačiau iššauti nespėjo, mat ją pačią pašovė.

-Atleisk, Cara, bet neleisiu tau to padaryti, - tarė Marlyn ir šovė dar kartą, šį kartą ne į ranką, o į širdį. Aš, kaip ir visi kurie tai matė, stovėjau be žado ir negalėjau suvokti to, kas ką tik nutiko. Atsipeikėjau tik tada, kai pastebėjau, kaip Marlyn nusitaiko ginklu sau į smilkinį. greit išbėgau į priekį ir pažvelgiau į ją.

-Marlyn, aš tau atleidžiu, - pasakiau žodžius, kurių niekada nesitikėjau ištarti.

-Kartok tai sau, ir galbūt vieną dieną tuo patikėsi, - ji dar šyptelėjo prieš paleisdama kulką sau į galvą...

Čia kai nori greičiau užbaigt istoriją, tai sumali beleką 😌 anyway, čia kaip ir paskutinė dalis, sekanti bus kažkas panašaus į epilogą, jį įkelsiu rytoj, lygiai 12.00 ❤ nuomonių neprašau, bet nesupyksiu jei ką parašysit ❤