Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~2.28~

*Zayn p.o.v*

-Kas nutiko? - paklausiau Jesy vos įėjęs į ligoninę.

-Neįsivaizduoju. Radom Perrie be sąmonės ant grindų, o Olivią vos kvėpuojančią, - greit paaiškino ji mums einant link palatos.

-Jai viskas gerai? - paklausiau pats nesuprasdamas apie kurią kalbu.

-Pezz normaliai, apie Olivią nieko nežinom, - pasakė Jess ir atidarė palatos duris. Apsižvalgiau ir klausiamai pažiūrėjau į Jesy, tačiau ji ir pati nelabai suprato kas darosi.

-Kur ji? - pažiūrėjau į koridoriuje stovinčią Kendall.

-Neįsivaizduoju, - ji taip pat įėjo į palatą ir apsižvalgė. Priėjau prie išverstos lovos. Iš pradžių nieko nemačiau, bet staiga pastebėjau popieriaus lapelį kyšantį iš po pagalvės. Paėmiau jį ir greit akimis perbėgau Pezz raštą:

"Atleiskit jeigu išgąsdinau, bet Marlyn turi Amelią, negalėjau ramiai sėdėti ir laukti. Neįsivaizduoju kur jos, bet galbūt Penelopė galės padėti. Zayn, maldauju paskubėk.

-Perrie"

Šūdas.

*Perrie's p.o.v*

Pažvelgiau žemyn ir įkvėpiau. Nors tai ir pirmas aukštas su svaigstančia galva man atrodė kur kas aukščiau. Dar kartą įkvėpiau ir užsimerkusi šokau. Netrukus pajutau nedidelį skausmą kairėje kojoje, tačiau man tai nerūpėjo. Atsistojau ir apsižvalgiusi supratau, kad neįsivaizduoju kur eiti ar ką daryti. Tačiau man to nereikėjo, nes netrukus prie manęs priėjo nepažįstama mergina.

-Klausyk ką sakau ir niekam nieko nenutiks, - pasakė ji.

-Kur Amelia? - paklausiau, nes puikiai supratau kad ją siuntė Marlyn.

-Ji saugi. Kol kas. Bet jeigu negražiai elgsies tai gali pasikeisti, - mergina atsisuko į mane ir aš peržvelgiau jos bruožus. Ji kažkuo priminė mane, kai dar gyvenau gyvenimą nežinodama nei apie Marlyn, nei apie visus kitus reikalus. Jos veidas buvo rimtas, bet tai, kad ji nežiūrėjo man į akis rodė, kad ji manęs bijo. Bet aš nerizikuosiu savo dukros gyvybe, bandydama kažką padaryti merginai, kurią Marlyn tikriausiai suviliojo savo melais.

-Rodyk kelią, - atsidusau.

-Pirmiau tai, - pasakė ji ir man iš kišenės ištraukė telefoną. Ginklo nesiėmiau, nes jį atimtų ar panašiai ir reikalai tik pablogėtų, bet dėl viso pikto paslėpusi turėjau peiliuką.

-Viskas? - pakėliau antakį ir ji linktelėjusi pradėjo eiti link automobilio. Man į jį įsėdus pamačiau Zayn įvažiuojantį į ligoninės stovėjimo aikštelę. Tikiuosi jis išsiaiškins kur Amelia greičiau nei Marlyn spės jai ką nors padaryti...

Po gero pusvalandžio sustojom prie kažkokio sandėlio. Kadangi mergina, kurios vardas kaip išsiaiškinau yra Gigi važiuodama apsuko keletą ratų, neįsivaizdavau kur esame. Gigi išlipo iš mašinos, todėl padariau tą patį ir nusekiau ją į sandėliuko vidų.

Ten buvo šviesiau nei tikėjausi, nes pro nedidelius langelius palubėse skverbėsi šviesa. Viduje nieko nebuvo. Na, bent iš pradžių taip maniau, nes staiga ant grindų prie pat sienos pamačiau Amelią. Ji miegojo ir aš pribėgau prie jos. Buvau tokia laiminga ją matydama, kad net nesureagavau, kai už nugaros užsidarė durys ir iš tamsos išlindo ji. Susivokiau tik tada, kai ji palietė mano petį.

-Sveika mieloji. Pasiilgai? - išgirdau balsą, kurio tikėjausi atsikračiusi visam laikui. Paėmiau į rankas Amelią ir atsisukau į Marlyn. Jos veidas buvo kitoks, nes jį puošė milžiniškas randas kuris tęsėsi nuo kaktos vidurio iki kaklo per dešinį skruostą.

-Negi nesidžiaugi mane matydama? - paklausė ji apsimestinai linksmu balsu.

-Jeigu atvirai, tada nelabai, - atsidusau ir atsisėdau ant grindų, nes supratau, kad greit iš čia neišeisiu.

-Nagi, ko tokia pikta?

-Klausi kodėl aš pikta? - pakėliau antakį. -Tu rimtai? - nusijuokiau. -Man ima juokas, tu pagrobei mano dukrą ir klausi ko aš pikta? - pasakiau jau rimčiau.

-Na, tai buvo vienintelis būdas tave čia prisikviesti, - ji apsižvalgė.

-Po to kai sužinojau kad esi gyva tau tereikėjo paskambinti ir paskirti susitikimo vietą, būčiau pati atėjusi, - pavarčiau akis.

-Taip, tik dar priedo atsivedusi savo vyrą ir visą savo pakalikų koloniją.

-Jie mano draugai tarp kitko, kurių tu kaip žinia neturi, - pažvelgiau į ją.

-Nes kai kas sugriovė mano metų metus kurtą tvirtovę, - iš balso supratau, kad ji pradeda nervintis.

-Nes kai kas ten draugų susirasdavo marindamas juos badu, - į tai ji nebeturėjo ką atsakyti, todėl tiesiog nukreipė temą.

-Taigi, Zayn? Rimtai? Negalėjai susirasti ko nors normalesnio? - Marlyn pakėlusi antakį pažiūrėjo į mane.

-Prašyčiau, ta prasme, ar tu jį matei?

-Na taip, gražus veidelis, bet tai viskas. Siela jo tuščia, - ji parodė sau į širdį ir aš trumpai įsivaizdavau kaip ji ją išsitraukia.

-Pažiūrėkit kas prakalbo, geriausia moteris visoje visatoje, - pavarčiau akis.

-Na, aš bent nenužudžiau kažkieno vaiko, - ji žengė žingsnį arčiau ir staiga man viskas tapo aišku...

Sori kad pieva, vakar akis išverkiau, sunku normaliai rašyt buvo 💔