Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~2.27~

Praėjo daugiau nei pusvalandis, o mes turėjome tik plano nuotrupas. Staiga Jades palatoje prasidėjo sujudimas ir netrukus iš jos išvažiavo laiminga Jade su Liam ir kartu su gydytoja atsisveikinę pajudėjo link gimdyklos. Po jų šypsodamiesi išėjo Harry ir Jesy, tačiau vos Liam ir Jadei dingus už kampo jie prilėkė prie mūsų.

-Manau turim planą, - tyliai pasakė Harry ir visi prisilenkėm prie jo.

-Pasakok, - nekantraudama pasakiau.

-Mes jau žinom, kad reikia ją įtempti į spąstus ir kad reikia naudoti Penelopę. Taip pat žinom, kad jeigu ji paskambins ir pasakys kur mes esam, Marlyn supras, kad...

-Marlyn gyva? - pasigirdo Olivios balsas ir mes visi susižvalgėm.

-Tu neturėjai to sužinoti, - atsistojau ir prilėkiau prie jos.

-K.. kaip tai... nutiko? - ji atrodė išsigandusi ir pasimetusi.

-Mieloji, tau negalima jaudintis, nusiramink, - raminau ją, tačiau man sekėsi nekaip.

-Jeigu ji gyva, reiškia kažką planuoja...
-Kvieskit gydytoją, - atsidusau atsisukusi į visus ir Jesy nulėkė ieškoti daktarės, o Harry ir Louis man padėjo pasodinti ir nuraminti Olivią. Netrukus grįžo ir Jesy su gydytoja.

-Kokios problemos? - ji pritūpė prie Oli.

-Ji gerokai susijaudino, o ir prieš tai būvo komplikacijų, todėl manom, kad būtų geriau ją paguldyti, - trumpai papasakojau situaciją moteriai.

-Supratau... gerai, padėkite man ją nugabenti į palatą, - paprašė ji ir Lou su Harry padarė ko prašomi.

-Velnias, - atsisėdau ir susiėmiau už galvos.

-Viskas bus gerai, - Zayn mane apkabino ir aš atsidusau.

-Kur vaikai? - paklausiau.

-Su Leigh ir Niall viduje, - Jesy galva mostelėjo į Jades palatos duris. Aš atsistojau ir nuėjau į vidų. Būdama su Amelia visada nusiraminu, ypač jeigu ji miega. Priėjau prie sofos, ant kurios gulėjo Hayley ir Monica, o viduryje Amelia ir Ariele, kurios atrodė labai mažos. Nusišypsojau dėl vaizdo ir paėmiau jau bundančią Amelią. Lėtai ją sūpuodama šyptelėjau Leigh ir atsisėdusi ant lovos klausiausi jos kvėpavimo. Nežinau, kiek praėjo laiko, tačiau staiga pajutau, kaip kažkas mane apkabina. Pasukusi galvą pamačiau, jog tai Zayn ir nusišypsojau jam.

-Olivią paguldė ir apžiūrėjo, jai viskas gerai, - jis tyliai pasakė.

-Gerai, eisiu jos aplankyti, - šyptelėjau ir atsistojau.

-Mes važiuojam pasiruošti planui, greit grįšiu, - Zayn atsistojo ir pabučiavęs man į plaukus išėjo, o nieko nelaukdama išėjau ir aš.

Pabeldžiau į duris ir įėjau į Olivios palatą. Ji man nusišypsojo ir pasidėjo rankas ant pilvo.

-Kaip laikaisi? - tyliai paklausiau, nes Amelia mano rankose vis dar miegojo.

-Neblogai, tik žinia kiek pribloškė, - ji atsiduso ir pažvelgė į mane, -kaip tu laikaisi sužinojusi tokį dalyką?

-Aišku yra buvę ir geriau, bet ką padarysi... viskas bus gerai, - stengiausi kalbėti linksmai, bet kažkas viduje man sakė, kad gal būt taip nebus, bet greitai nuvijau tas mintis šalin. Olivia žadėjo kažką sakyti, bet staiga išsigandusiomis akimis pažiūrėjo man už nugaros ir bandė kažką sakyti, bet pajutau skausmą galvoje ir panirau į tamsą...

*Kendall's p.o.v*

-Perrie! - pasigirdo iš Olivios palatos ir aš išsigandusi pašokau ir kartu su Jesy ir Zara įlėkiau į palatą, kur pamačiau siaubingą vaizdą; Olivia išlipusi iš lovos ir susiėmusi už pilvo vos kvėpuoja, o Pezz be sąmonės guli ant grindų.

-Kvieskit gydytoją! - surėkiau ir girdėjau kaip Zara išlėkė. Mes su Jesy nubėgom prie Olivios ir aš bandžiau ją pasodinti, o Jess kartu su ja darė kvėpavimo pratimus. Netrukus į palatą įlėkė gydytoja ir kelios seselės. Jos kažką patikrino ir viena iš seselių atsisuko į mus.

-Nebegalime rizikuoti jos vaikelio gyvybe, todėl turėsime ištraukti jį dabar, - paaiškino ji mums. Na žinoma, juk Olivia per nėštumą patyrė daugiau streso nei galima, todėl nieko keisto, kad nutiko kažkas tokio. Ją netrukus išvežė, o aš atsisukusi pamačiau kaip Zara, Madison ir Jesy bando įkelti Pezz į lovą, todėl pribėgusi padėjau joms tai padaryti. Kažkas, tikriausiai Zara pakvietė gydytoją ir jai, nes jis atėjo ir nieko neklausinėdamas pradėjo apžiūrinėti jos galvą, kuri pasirodo buvo sutrenkta. Kas po velnių čia nutiko..?

Ai, aš nieko nebesakysiu...