Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~2~

-Eime, - pasakė mergina.
-kas tu išvis? - paklausiau eidama paskui merginą.
-Aš Zara, o dabar eime, nėra laiko.
-Aš nenoriu namo! - išsigadusi sušukau. Brolis jau bus atsikėlęs ir laaaabai piktas.
-Naaa.... tu gali prisijungti prie mūsų.
-Kas tos jūs? - nesupratusi paklausiau.
-MW, Merlyn Womans. Tai slapta kompanija kurios narės yra tik moterys ir merginos, kurios gelbsti į bėdą pakliuvusias merginas. Daugiau papasakoti negaliu, kol neprisijungei.
-Kodėl mane išgelbėjai? Dukart...
-Nes man buvo paskirta tave saugoti.
-Pala, nieko nebesuprantu, - papurčiau galvą ir sustojau.
-Viską paaiškinsiu kai būsim mašinoje, - parodė ji į juodą BMW.
-Huh... gerai, - atsidusau ir pradėjau eiti link mašinos. Zara atrakino ją ir aš atsisėdau, o šalia manęs ir Zara.
-Ar nori prisijungti prie mūsų?
-Padarysiu bet ką, bet tikrai negrįšiu pas savo tikrą debilų šeimą, - pavarčiau akis.
-Gerai, bet būk pasiruošusi niekada nebepamatyti nei vieno pažįstamo.
-Patikėk, aš tam ruošiausi visą gyvenimą.
-Tada važiuojam. Mūsų laukia ilga kelionė iki Floridos.
-Mes vykstam per visą Ameriką automobiliu? - išpūčiau akis.
-O ko tu tikėjais? Kelionės pirmąja klase? Jeigu turi pakankamai pinigų visada prašom, - pavartė akis Zara ir jai užvedus mašiną pajudėjom. Pro akis skrido visos vietos kuriose lankiausi daugybę kartų. Mokykla, parkas, prekybos centras ir daugybė kitų. Staiga suskambo mano telefonas, tačiau man nespėjus pažiūrėti kas skambina Zara pagriebė jį man iš rankų ir išmetė pro langą.
-Ką tu..? - nesupratusi žiūrėjau į ją.
-Ką? Tau jo nebereikės, - patrūkčiojo ji pečiais.
-Nu vapše... - atsidusau ir patogiau įsitaisiau sėdynėje.
-Tai nori sužinoti kas tavęs laukia? - paklausė ji ir aš iškarto linktelėjau.
-Taigi, pirmiausia tavęs laukia apmokymai. Jų metu išmoksi apsiginti ir pulti. Kai tavo mokytojos nuspręs, kad tu pasiruošusi paskirs tau vieną merginą kurią turėsi saugoti nuo tokių kaip tavo brolis ir panašiai. Aš tiesą sakant nebaigiau savo užduoties, nes privalėjau tau duoti pistoletą ir leisti pasirinkti ar pašalinti brolį ir tą kalę, kuri tave įkišo į tą ligoninę, bet nebebuvo laiko. Taigi, kur baigiau? Ai, taip pat bus keletas taisyklių. Jeigu jų nesilaikysi gausi bausmių. Jos gali būti paliekančios randus arba paliekančios tuščią skrandį. Rodos viską pasakiau, - pabaigė Zara palikdama mane be žado.
-Ar... ar aš turėsiu žudyti žmones? - paklausiau išsigandusi.
-Ne, tu turėsi tik jau gerokai pridaužyti juos ir atvesti pas mus, ten su jais susitvarkysim.
-Am... gerai, - šyptelėjau. Kadangi buvau labai pavargusi po keliolikos minučių užmigau.

Pabudau nuo saulės spindulių šviečiančių tiesiai man į veidą. Pramerkiau akis ir pažiūrėjau į Zarą kuri atrodė labai pavargusi.
-Kur esame? - maloniai paklausiau.
-Labas rytas ir tau, - šyptelėjo ji, -Misisipėje. Greitai turėtume atvykti.
-Tu vairavai visą naktį? - paklausiau.
-Aha... bet nieko tokio, kai tave atvešiu tave gausiu atostogas, todėl prisimiegosiu, - nusišypsojo ji. Aš nebeturėjau ką sakyti todėl nusukau akis į langą. Kaip tik tuo metu pravažiavome ženklą pranešantį, kad įvažiavome į Floridą. Jau maniau, kad važiuosime į didmiestį, bet mes pasukome ir pradėjome važiuoti kažkokiais kaimais. Nuostabu.
-Ar dabar įvyks stebuklas ir mes išlysime vidury Majamio? - paklausiau Zaros.
-Nee, bet bus kitokių stebuklų, - šyptelėjo ji ir įsižiūrėjo į kelią lyg stengtųsi kažką pamatyti. Staiga ji pasuko į dar siauresnį takelį ir važiavo pro miškelį. Miškelis nebuvo didelis, todėl greitai iš jo išvažiavome ir atsidūrėme kažkokiame kaime. Jeigu galima jį taip pavadinti... jame buvo gal 20 namų, tačiau visame kaime nebuvo nė gyvos dvasios. Ši vieta šiurpi. Jau skaičiavau minutes iki tol, kol išvažiuosime iš šios vietos, bet Zara sustabdė automobilį jo viduryje. Pažiūrėjau į ją klausiamu žvilgsniu:
-Ar tu juokauji???
-Aš tau į juokdarę panaši? Lipk, - pasakė ji ir išlipo iš mašinos, o aš atsidususi padariau tą patį. Ėjau paskui Zarą link kažkokio apgriuvusio namo. Tikėjausi, kad vidus bus normalesnis nei išorė, bet nusivyliau. Kai Zara atidarė duris pamačiau, kad jo vidus baisesnis už mano močiutės namo... jame buvo vos vienas kambarys su kažkokia medine lova. Šalia jos buvo kažkas panašaus į virtuvę.
-Ir ką mes čia veiksim? - paklausiau apsižvalgiusi.
-Pamatysi, - nusišypsojo ji ir priėjusi prie kilimo jį pakėlė ir ten pamačiau dureles grindyse. Zara jas atidarė ir praleido mane leistis pirmą. Tikėjausi medinių aplūžusių laiptų, tačiau tai buvo mūriniai laiptai. Nulipus keletą laiptų išgirdau, kaip užsidarė tos durelės ir tapo visiškai tamsu. Jau išsigandau, kad Zara mane paliko vieną šitoj velnio skylėj, bet po kelių sekundžių ji įjungė žibintuvėlį ir paragino mane lipti toliau. Atrodė, kad leidžiamės jau visą amžinybę kol galiausiai laiptai baigėsi ir mes atsidūrėme prie medinių durų. Zara priėjo prie jų ir padėjo ranką ant rankenos. Tuo metu įsijungė šviesos ir iš kažkur pasigirdo balsas:
-Kas?
-Agentė Zara Larrson ir pakviestoji Perrie Edwards, - paprastai atsakė Zara.
-Slaptažodis? - vėl paklausė balsas ir iš kažkur ant durų atsirado klaviatūra. Zara kažką joje suvedė ir balsas pasakė:
-Sveika sugrįžusi, agente Zara. - ir tada durys atsivėrė. Tai ką pamačiau už jų mane gerokai nustebino....

-----------------
Pievos pievelės... neteiskit labai už dalį, nes rašiau per pamoką xD Nuomonėliųų!
P.s nuotraukoj Zara
-Myl, LIL69 💖