Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~3.5~

Pramerkusi akis ne iš karto supratau kur randuosi. Staiga į galvą trenkė praėjusios dienos įvykių prisiminimai. Giliai įkvėpiau ir bandydama apie tai negalvoti išlipau iš lovos. Paskubomis nusipraususi ir persirengusi nusileidau į svetainę, kur jau sėdėjo Emma ir Camilla.

-Labas rytas, - pasisveikinau kuo žvaliau.

-Labas, - greit atsakė Emma, nes pradėjo rodyti jos mėgstamiausią laidą. Nebenorėdama joms trugdyti patraukiau į virtuvę, kur radau Jadę darančią pusryčius.

-Reikia pagalbos? - pasiteiravau.

-Nejuokauk, - ji šyptelėjo ir meistriškai ore apvertė blyną.

-Kur vaikai? - paklausiau.

-Liepiau Josh prižiūrėti mergaites, kol jos žaidžia, - Jade pažvelgė pro langą ir aš paskekusi jos žvilgsnį pamačiau Amandą ir Rose lakstančias lauke.

-Liam kur? - vėl paklausiau.

-Jis... išvažiavo tvarkyti reikalų, - matėsi, kad Jade nenori kalbėti apie Zayn prie manęs. Aš nieko nebesakiau, tik linktelėjau ir tuo metu suskambo mano telefonas. Išsitraukusi pastebėjau nepažįstamą numerį. Kiek palaukusi vis dėlto atsiliepiau.

-Kartok paskui mane, "sveikas Dave" - pasigirdo moteriškas balsas.

-Sveikas Dave, - pažvelgiau į Jadę, kuri atrodo klausėsi, bet neatsisuko.

-Nuo dabar atsakysi tik taip arba ne. Ar žinai degalinę prie pat šiaurinio išvažiavimo iš miesto?

-Taip, - užtikrintai atsakiau.

-Ar galėsi ten būti po pusvalandžio?

-Taip, - kiek padvejojusi atsakiau.

-Tuomet būk ten, važiuok viena. Dabar sakyk "ačiū, kad pranešei".

-Ačiū, kad pranešei, - stengiausi, kad balsas nedrebėtų.

-Susitiksim, - išgirdau ir tada ji padėjo ragelį.

-Kas skambino? - paklausė Jade.

-Dave, sakė reikia pasirašyti dar kažkokius dokumentus, važiuosiu į nuovadą.

-Gerai, - Jade rodos patikėjo, tad aš nuėjau į koridorių ir apsimovusi striukę ir batus išėjau į lauką.

*Jesy p.o.v*

-Aš tik užeisiu, pasiimsiu telefoną ir galėsim važiuot, - pasakiau Harry ir išlipau iš mašinos. Tuo pat metu iš namo išėjo Pezz.

-Sveikutė, kur eini? - priėjau prie jos.

-Važiuoju į nuovadą, Dave sakė, kad reikia pasirašyti kažkokius popierius, - ji atrodė kiek pasimetusi.

-Gal man važiuot kartu? - pasisiūliau.

-Ne, tuoj sulakstysiu pirmyn ir atgal ir viskas, be to, tavęs laukia Harry, - ji man per petį pamojo Hazzai.

-Tu tikra? - man ji vistiek atrodė keistai.

-Taip, viskas bus gerai, - ji atrodo pati tuo nelabai tikėjo, bet nusprendžiau jai nusileisti. Ar bent priversti ją galvoti kad nusileisiu.

-Gerai, susitiksim vėliau, - šyptelėjau jai ir nuėjau į namą. Greitomis pasisveikinau su Jade ir pagriebusi telefoną surinkau Dave numerį. Vos po kelių signalų pasigirdo jo balsas.

-Klausau?

-Sveikas, čia Jesy, - suvokiau, kad jis tikriausiai neturi mano numerio.

-Sveika, kas nutiko? - jis atrodė užsimiegojęs.

-Gal galėsi paskambinti kai Pezz atvažiuos pas tave? - paklausiau ir prie manęs priėjo Jade.

-Kodėl ji turėtų važiuoti pas mane? - balse skambėjo nustebimas ir šioks toks išgąstis.

-Tu jai skambinai šiandien? - mano spėjimai pasitvirtino ir kažkas čia tikrai ne taip.

-Aš kątik atsikėliau, tikrai negalėjau jai skambinti, - dabar jau abu buvom gerokai sunerimę.

-Ką tiksliai ji sakė? - jis greitai paklausė ir aš įjugusi garsiakalbį pakartojau šį klausimą Jadei.

-Sakė, kad tu jai sakei, kad reikia pasirašyti kažkokius dokumentus, nieko daugiau, - atsiduso Jade.

-Kada ji išvažiavo? - paklausė Dave.

-Prieš kokias dvi minutes, - pažvelgiau pro langą.

-Mašina jos ar Zayn? - girdėjau kaip jis greitai tarškina klaviatūrą.

-Tuoj, - greit atsakiau ir išlėkiau į kiemą. -Jos mašina tebestovi, reiškia Zayn, - atsakiau.

-Sekundę... - jis nutęsė pabaigą. -Turiu! Ji važiuoja link šiaurinio išvažiavimo iš miesto, važiuokit ten, pasivysiu, - išgirdau jo balsą prieš pasibaigiant pokalbiui.

-Aš turiu būt su vaikais, - Jade pažiūrėjo į mane ir aš linktelėjau.

-Gerai, mes su Harry nuvažiuosim, - greitomis atsakiau ir išlėkiau iš namo ir įsėdau į mašiną.

-Važiuok link šiaurinio išvažiavimo, - liepiau Harry ir jis nieko neklausęs užvedė mašiną.

*Perrie p.o.v*

Dėl kažkokios priežasties tikėjausi, kad Jesy suprato, kad kažkas ne taip. Nors ir neįsivaizdavau kaip ji galėtų man padėti nežinodama kur aš. Atvažiavusi prie kolonėlės supratau, kad ji uždaryta, o aplink nesimato nė gyvos dvasios, mat šis išvažiavimas iš miesto nebuvo labai populiarus. "Puiki vieta žmogžudystei" toptelėjo, tačiau stengiausi apie tai negalvoti. Po kelių minučių prie manęs privažiavo automobilis ir pažvelgusi į vairuotoją supratau, kad tai tikrai ne tai ko tikėjausi...

Tas jausmas kai skaitau ir suprantu kaip nusišneku