Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.4

**********
Vanduo. Ilgai stovėjau ant tilto bežiūrėdama į vandenį apačioje.

Balsai vėl pasigirdo mano galvoje.
"Šok, Harleen. Tik vienas šuolis ir tau pagerės" nesiliovė mane skatinę.

"Ne. Aš nenoriu" visa drebėdama užsikabinau už turėklo.

"Šok, Harleen. Tavęs vistiek niekam nereikia. Tu niekam nereikalinga. Šok, Harleen" balsai toliau skiedėjo mano galvoje.

"Dinkit iš mano galvos" atsisėdau ant šaltos tilto medienos ir verkianti bei drebėdama užsidengiau rankomis ausis.

"Harleen, juk pati žinai, jog to nori. Aš tik padedu tau priimti teisingą sprendimą" man svaigo galva. Ėmiau isteriškai verkti, kol neišlaikiusi tokio spaudimo atsistojau ant tilto krašto.

"Ar tai būtina" išrėkiau.

"Harleen, pati žinai, kad to nori. Šok." Po šių žodžių mano galvoje, tarytum kas mane stumtelėjo žemyn.

Jaučiau kaip mano plaučiai užsipildo vandeniu. Mano kraujas susimaišo su skysčiu ir aš imu dusti. Vaizdas akyse jau temsta.

"Saldžių sapnų, Harleen" paskutiniai žodžiai, po kurių praradau sąmonę.

**********

Mane prižadino mobiliojo skambutis. Atsibudau visa išpilta prakaito. Atsikėliau ir prisispaudžiau prie sienos.

Negalėjau įkvėpti. Jaučiau kaip imu dusti. Iš paskutinių jėgų pagriebiau telefoną ir atsiliepiau, tačiau negalėjau ištarti nei žodžio.

"Harleen, girdi?" Jenny balsas kalbėjo iš elektroninio prietaiso.

Bandžiau bent kiek įkvėpti, tačiau veltui. Užsigriebiau už gerklės ir ėmiau dusti.

"Harleen?! Kas nutiko?!" Jau išsigandusiu balsu kalbėjo ji.

Vaizdas akyse išsiliejo ir po truputį ėmė temti. Jenny balsas ištirpo mano ausyse.

"Iškrova" po kurio laiko išgirdau itin išblukusį balsą netoliese savęs.

"Harleen? Girdi mane? Čia aš Jenny" Švelni Jenny ranka sugriebė mano.

"Jenny?" Ištariau sukaupusi jėgas.

"Atsigavo. Vežam į priimajį" skardus daktaro balsas rėžė mano ausis.

Mano akys vėl apsunksta ir aš vėl užmiegu.

Jaučiau kaip šilti saulės spinduliai apšviečia mano skruostą mane pažadindami.

Giliai įkvėpiau ir besišypsodama apsidairiau aplink patalpą. Šone mano lovos sėdėjo jau lūžusi Jenny.

Mano akys netikėtai užkliuvo už laikrodžio.

"Vėluoju" sumurmėjau po nosėje ir šokau iš lovos. Prie manęs buvo prijungtas kateteris, kurį greitu judesiu išsitraukiau.

"Harleen" apsnūdusios Jenny akys pažvelgė į mane.

"Aš vėluoju. Turiu skubėti. Susiskambinsime po darbo" įšokau į batus ir iššuoliavau pro duris.

Pakeliui susistabdžiau taksi ir išvažiavau į Arkhamą.

"Mis Quinzel, negalėjau nepastebėti, jog vėluojate jau apie dvi valandas" Arkhamo kolidoriuje mane susistabdė profesorius Fliksas.

"Atleiskite, Dr. Fliksai, tiesiog..." nekulturingai mane pertraukė nespėjus pabaigti sakinio.

"Suprantu. Antra diena darbe, kančia atsikelti anksti, ar ne taip mis Quinzel?"