Netyčia...//JK ff// BAIGTA

12 Part. Letter

*Yuna*

Jau mėnuo praėjo.  Keista atmosfera. Tas tiesa.

Nesuprantu...

Pasižiūrėjau į savo ranką. Atsidusau.
Nuėjau link jo kambario.
-Jungkook?

Neatsiliepė.
Pravėriau duris. Jis dainavo. ,,Truth untold"

Įėjau. Tyliai prisėlinus apkabinau per pečius su viena ranka.
-Mmm...
-Eik valgyt, tada eisim pasivaikščiot. Gerai?
-O kam?
-Pravėdinsi galvą, na?

Atsiduso.
-Gerai.
-Tai puiku tada!

Jau norėjau paleist, bet jis sulaikė.
-Dar ne... Ar gali?
-Gerai.
Stipriau apkabinus padėjau galvą ant jo peties. Šyptelėjau. Tai buvo taip įprasta, kad net nepastėjau.
-Ar gali padainuot ,,Euphoria"? ,- tyliai sakau.

Jis nusišypsojas linktelėjo.
-Gerai.

Jis dainavo. Aš užsimerkiau. Nusišypsojau, kai supratau kad šio žodžiai bei sakiniai pagerėjo kalbant angliškai.  Dar labiau šį apkabinau už tai. Jis šyptelėjo, kas privertė išraust.

Nežinau kodėl, bet per šį mėnesį jis labiau mane nervina. Dėl šio raudonuoju kaip nežinau...

Atsidusau. Staiga prisiminiau, kad jau tuoj tie grįš - giliai įkvėpiau.

Reikia juos kažkaip suvest. Kiekvieną diena jis toks keistas. Manau, kad šiam dabar reikia paramos ir net labai. Jo draugai išvyko ir visa kita. Manau, kad  esu vienintelė, kuri gali suteikti jam viską, ką tie kažkada.

#Jimin#

Mes jau grįžom. Keistai jaučiuos.
-Jimin ateik. Namjoon vėl sulaužė!
-Netyčia...

Visi sukikenom. Nusišypsojau pamatęs jų elgsena. Atsidusau.

Jie kaip anksčiau...

-Visalaik. Pagaliau tu atsibudai.
-Tae?
-Ką Jimin?
-Eisim šiandien pasivaikščiot parke? Seniai ten buvom... Paskutinį kartą kai gaudėm...

Visi  nurimom prisiminę tą tuštumą, kurią jautėm būnant ten. Ir viskas dėl jo.  Visą mėnesį, kai vis artimiau pabendraudavom kažko vis pritrūkdavo. Tai būdavo jis. Jungkook. Mūsų mažylio.

-Kada tam skambinsi?,- klausiu Namjoon
-Šiandien.
-Gerai,-tariau nusišypsojas.

*PO 2VAL*

Atėja link mūsų senųjų namų sustojom. Prie jų buvo mūsų kiekvieno šeima.
-Hoseok! ,-tarė jo sesuo atbėgdama.

Apkabinus apsiverkė.
-Pasi--

Užtilau pajautęs stiprų apkabinimą, o tada šis tarė:
-Ar grįžai broli?!
-Tikriausiai.
-Tikiuos. Labai tikiuos...

Visi apsikabinome. Staiga išgirdom šūksnį. Atsisukom. Ten buvo ši.
-Laiškas, tau ponaiti! ,-atbėgdama,   tarė ši, įteikus  RM popieriuką.

-Lia?

Ji atsisukus šyptelėjo.
-Šaunuolis. Dabar tik lauk,-mirktelėjus tarė.

Ji nubėgo.
-Kas čia ką tik buvo? ,-tarė Yoongi.
-Kas ji Jimin?

Visi žiūrėjo.
-Geras vaiduoklis. Tiek tik ir galiu pasakyt.

Iš kur ji visalaik atsiranda? Nesuprantu...

Nuėja į biurą prisėdom.
-Plėšk.

Atplėšus išbyrėjo daug nuotraukų.
Jungkook nuotraukų. Su Lia, vyruku ir mergina kažkokia. Pakratė dar. Lapelis.

-Kas čia?

Ir vėl laiškelis?

...

,,Sveiki! Mano vardas Lia.  Man 7-eri. Šiandieną išgirdau iš sesers, kad Jūs dingot. Man liūdna, bet ir džiugu. Naktį prieš Jums dingstant susitikau su Jimin ir jis sakė, kad kažką sugalvojo. Tai dėl to nudžiugau ir pagalvojau: ,, Jei dėl Jungkook, tegul. Jie neišsiskirs. Jie dingo, tam kad vėl taptų vienu kūmščiu..." Man yra malonu žinot, kad Jūs stengiates. Jungkook irgi. Jis kasdien dainuoja, šoka ir mąsto kaip gali Jums atleist. Aš žinau, kad dabar galvojat: ,,O iš kur tu žinai, ką jis mąsto?"  Jūs teisūs nežinau, bet tikiu ir jaučiu. Jis kasdien sapnuoja kažkurį iš jūsų, mano sesuo kiekvieną kartą jį vis ragina grįžt pas Jus, bet...
,, Ten košmarai, tai kodėl turėčiau dėl jų grįžt į dar vieną"
Tuo metu su sese juokėmės ir pasakėm, kad vaidint jis nemoka.
Jis linksmas... Tai va, nelabai moku rašyt litanijų, bet pabandžiau!
Dabar siunčiu Jums 20 nuotraukų kaip atrodo šeima... Paanalizuokite! Tikiuosi greit grįžit, kad galėčiau tai Jums įteikt!

Jūsų visų gerbėja Mia.

P.S Jimin NEBŪK STORŽIEVIU!😊"

...

Šis jį sugniaužė, o tada giliai atsiduso pabaigiant.
-Lia, ačiū... ,-išgirstu tylų Taehyung  bei kitų balsus.

Pakėliau galvą.

Maža, bet protinga