Atsilošiau į suoliuko atlošą. Atsidusau iš nuovargio. Iš viso šūdo, kurį praėjau. Jaučiau vis dar degant skruostus. Ašaras liejau ne šiaip sau. Tie vaikinai buvo man lyg antra šeima. Jie mane užaugino bei išmokino daugelio dalykų. Visi iki vieno. Staiga pajaučiau nestiprų niuktelėjimą. Pažvelgiau.
-Verksnį, ką tu toliau darysi?
Sustingau. Pakėliau antakį iš šios tokio įžeidimo. Ši tikrai žino, kas esu, tai čia dabar?
Greitai parašiau į programėlę. Jos tas sakinys buvo suprantamas. Nežinau kodėl, bet visada tokius suprantu. Juk neseniai pradėjau įsisavint daugiau angliškų žodžių. Parodžiau jai, o ši perskaičius šyptelėjo.
-Mmm, tai nežinai,- tarė praleisdama atsakant į mano antrą klausimą, kodėl ši mane įžeidinėja.
Tyla. Ilga. Ji perbraukė per savo plaukus ir tarė atsisukus:
-Tai tada pabūsiu su tavim kol kas.
-Nejuokauk.
Ji susiraukė. Tada man stipriau niuktelėjo ir tarė rimtai:
-Ar labai blogai?
-Aha.
Ji atsiduso.
Jei ir jai viską pasakyčiau, nemanau, kad ši patikėtų.
#Yuna#
*Po valandos*
Suskambo telefonas. Pažvelgus atsidusau. Jau kelintas kartas. Brolis labai nerimauja.
Ai atsiliepsiu
-Klausau broli.
-Kur tu?
-Parke.
-KĄ TU TEN DARAI?! NAMO EIK! GREIT!
-Nerėk. Negaliu, čia tokia situacija...
Pažiūrėjau į Jungkook. Šis man šyptelėjo. Prikandau lūpą.
-Kalbėk,- tarė Hyuki.
Jam viską papasakojau.
-O čia įdomu...
-Aha, dabar nežinau net ką daryt, juk nepaliksiu... Juk jis BTS'ų Jungkook!
Brolis sukikeno.
-Gerai, nuspręsta.
-Kas?
-Atvesk pas mus. Pailsės ir panašiai ,o rytoij sugalvosim ką toliau daryt, gerai?
-Gerai. Palauk... Tu rimtai?!
Jis kikendamas padėjo ragelį. Atsisukau į Jungkook.
-Ar eisi su manim? ,- iš lėto sakau šiam.
Jis kilstelėjo antakį.
-Kur? ,- tarė smalsiai.
-Pas mane, juk nepaliksiu tavęs čia.
Jis prikando lūpą.
-Ar tikrai?
Linktelėjau atsistodama.
-Nagi. ,- tariau ištiesdama jam ranką.
-Nu... Gerai. ,- tarė suspausdamas mano plaštaką.
Pažiūrėjau į dangų. Jau seniai nebelijo. Dabar tokia jauki, rami bei atpalaiduojanti aplinka. Vakaras.
Įdomu ar kas nors būtų pagalvojęs, kad net ir jie tokių dalykų patiria. Ir rimtesnių...
YOU ARE READING
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
