Šis pasigavo taxi. Aš taip pat. Sekiau šį. Nesupratau jo. Visiškai. Staiga jis sustojo ties ligonine. Sutrikau. Staiga prie manęs sustojo mašina ir iš šios išlipo Dou.
-Man paskambono vaikinai ir sakė vykti paskui tave. Vos ką spėjau.
-Dou... Čia Jungkook išlipo. Palauk truputį.
-Na gerai.
Užsimaskavęs nuėjau link ligoninės, bet staiga atsitrenkiau į kažkokią merginą.
-Uoj... Atleiskit panele.
-Nieko.
Ji atsisuko. Į mane žiūrėjo dvi didelės juodos akys it smala.
Tokios negyvos...
-Jimin?! Park Jimin?!
-Ššš... Gerai? ,-sakau tyliai nusišypsojas.
Linktelėjo. Aš atsistojas padėjau jai, o tada išėjau, kur ir pirmiau norėjau.
Ateinu pas tave.
#Jungkook#
Įbėgau į palatą. Ji verkė.
-Jungkook?
Nieko nelaukdamas apkabinau ją. Stipriai.
-Ką... Ką... Kodėl tu...
-Šššš... Tu svarbesne.
-Neaaaa... O tai...
Ji mikčiojo. Atsitraukęs nubraukiau jai ašarą ir nusišypsojau.
-Yuna , viskas gerai. Lia tip pat... Tavo broliui... Jums reikia palai--
Staiga ši taip stipriai įsikabino ir pradėjo verkt mane taip nutraukiant.
-Na va.
Man spaudžia širdį ją tokią matant...
-Lia...
Atsisukau. Štai ji guli tokia maža bei trapi.
Ji kiekvieną kartą šypsojosi. Prajuokindavo mane. Daug išmokė. Žaisdavom. Per ta trumpą laiką šita mažylę labai pamėgau. Labai.
Atsibusk... Kovok.
Staiga pasibeldė į duris. Atsisukom.
-Jimin?!
Yuna pasislepė už manęs, kad nematytų šis jos verkiančios.
-Sorry ... Aš išgirdau Lia vardą. Turėjau užeit.
Staiga man toptelėjo.
-Ar gali jis pabūt prie Lia?
-Kam?
-Tau reik pavalgyt. Aš matau...
-Na...
-Eime.
Nenoriu, kad ji prieštarautų. Atsisukau į Jimin.
-Gal ir gerai, kad atėjai. Paaiškinsiu,apie Lia vėliau. Eina Yuna pavalgyt, pabūsi prie jos?
Jis pasižiūrėjo į Lia ir linktelėjo.
-Ačiū ,-tarė mūsų kalba Yuna.
Aš nusišypsojau. Jimin linktelėjo.
-Aš pabūsiu.
YOU ARE READING
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
