Stoviu su broliu prie mamos.
-Na ir kas su jumis visais pasidarė?
-Nežinau.
-Jimin, sūnau...
- Kodėl Namjoon taip padarė? ,-paklausė brolis.
-Jis mano, kad mums reikia erdvės.
-Šeima tau tikrai nepadės Jimin. Atsimeni prieš metus... AR ATSIMENI?! ,-tarė keistu balsu brolis, o tada užtrenkęs duris išėjo.
Prikandau lūpą. Mama atsiduso.
-Jimin... Juk žinai, kad jis teisus... Jis... Jam jau pabodo tokį tave matyt. (pakėlė akis) Man irgi.
-Mama...
Ji apsiverkus išėjo. Stoviu prie durų ir stipriai gniaužiu kumščius...
Aš kūkčiojau.
-Atleiskit...Kodėl aš toks?
*Po dviejų valandų*
Stoviu ties jūra. Giliai įkvėpęs užsimerkiau. Pajaučiau ašarą.
,, Tau šeima nepadės..."
,,Jimin tu savanaudis"
,,Nemanyk,kad visas pasaulis sukasi apie jus..."
Atsiminęs mažylio žodžius atsimerkiau. Liūdnai apsižvalgiau.
Bangos kaip ir mano vidus pe perstojo trankėsi į jai pasimaišusią ,,siena''. Atsidusau.
Atleiskit vyručiai.
Staigiai klūptelėjau ir susirietęs pravirkau labiau.
-Pone, ar Jums viskas gerai? ,- staiga pasigirdo balsas.
Atsisukau. Ten stovėjo maža mergaitė. Ji arčiau priėjus geriau įsižiūrėjo, o tada šios antakiai pakilo.
-Park Jimin? Negi čia tikr--
- ATSTOK! Dink, ar supratai mane? VARYK IŠ ČIA!,- piktai tariau nepagalvojas.
Ši stovi it statula, o tada susiraukė.
-Nieko nesupratau, bet tavo tonas nėra malonus. Manau, kad sesuo buvo teisi.
-Ką čia kliedi, nieko nesuprantu...,-sakau sutrikęs.
Anglė... Nepasisekė
-Mano sesuo. Supranti? Sesuo.
Apverčiau akis. Šį žodį žinojau, tačiau vistiek nieko neparišu.
-Eik. Varyk,- sakau žodžius, kuriuos prisiminiau.
-Mmm... Nenoriu. Supranti? Aš nenoriu.
Ji rodė su rankom viską ir iš lėto viską sakė.
Nusisukau. Staiga išgirdau artėjančius žingsnius.
-Kvailys. O šita supranti?
Krūptelėjau. Akies krašteliu pažvelgiau į ją.
Kvailys? Tai dabar ši mažė mane įžeidinės?
- Užgavau, tiesa?
Žiūriu į ją sumišusiomis akimis.
Giliai įkvėpiau ir sudeliojas viską mintyse tariau:
-Kodėl? Kodėl taip elgiesi? Mano vardas Park Jimin. J--
Ji priėjo arčiau ir su pirštu spustelėjo man žandą, kas užtildė.
-Man nesvarbu! Šiuo metu matau tik įžūlų vaikiną, kuris nešioja mano mylimiausio grupės nario vardą bei pavardę. Susiimk! Nemaniau, kad Jungkook buvo teisus apie jus visus... Matau, kad klydau. Jis teisus.
Krūptelėjau. Jos žodžiai nebuvo pusiau aiškūs, tačiau vienas žodis labiausiai. Ji paleidus jau ėjo, tačiau pagriebiau šiai už rankutes.
-Jungkook... Kur jis?
Ši iš lėto atsisuko. Greitai nusipurtė mano ranką ir tarė:
-Nesakysiu. Tau negalima. Tu šį įskaudinai.
-Ne. Mažyle, nagi. Man reikia sužinot ,- tariu iš lėto renkant žodžius.
Ji papurtė galvą, o tada nusisukus ėjo. Jau norėjau šaukti, tačiau ši sustojo.
-Gerai. Pasakysiu. Jam viskas gerai. Na dabar.
Dabar?
-Ką t--
Ši papurtė galvą. Atsisuko ir tarė jau prikandus lūpą:
-Paskubėkit. Pasikeiskit. Greičiau. Jam jūsų reikia.
Nuleidau galvą. Jaučiau kaip šios žodžiai smogė.
Prikandęs lūpą lėtai linktelėjau.
-Gerai.
Ji nusišypsojo.
-Tikiuosi.
Ji vėl apsisuko eit.
-Palauk! Koks tavo vardas? -klausiu
-Lia
Nusišypsojau
-Ačiū tai Lia!!!
Ji su šilta šypsena nubėgo.
Na, Jungkook... Tau juk visų reik... Visų...
Greitai išsitraukiau mobilųjį. Suvedęs reikiamą numerį paspaudžiau.
-Klausau?
-Namjoon mes blogai darom, brolau... Prašau visus sukviesk prie mūsų pirmo ,,VVK" vietos... Ar galėtum?
-Jimin...
KAMU SEDANG MEMBACA
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romansa... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
