#Yuna#
Nagais barškenau į stalą. Aš buvau suirzus. Šiuo metu vyksta ta laida ir aš tikrai noriu tai pamatyt, tačiau negaliu kaip ir kitos čia sėdinčios merginos. Matau jų surūgusius veidus.
Jungkook, ar viskas gerai? Ar susitaikėt?
Užsimerkiau. Ilgai taip buvau iki kol nepasigirdo šios balsas. Ši kaip viesulas atlėkė į vidų.
-Kas čia dabar?,-tarė dėstytojas.
-Atleiskit, tačiau tai skubu. Yuna...
Pasižiūrėjau. Jos veidas buvo perkreiptas siaubu.
-Taip?
-Lia... Ji papuolė p--
Atsistojau ir išlėkusi bėgau.
-Kaip tai nutiko?
-Nežinau. Ką tik skambino į raštinę. Mane susistabdė ir pasakė, kad tau praneščiau.
-O brolis?
-Jam neprisiskambinu.
Prikandau lūpą.
*Po valandos*
Sėdžiu ir stebiuosi.
-Tai tyčia ją kažkas pastūmė?
-Deja. Kameros užfiksavo. Panele ar jūs turite priešų?
-Priešų?
-Kurie kenkia. Tai visalaik turim sužinot.
Sėdžiu ir žiūriu į policininką.
-Ne. Iš kur?
-Įsitikinus?
-Taip.
Atsiduso.
Dar apklausęs jis mane paleido.
Nuėjau iki palatos. Atsisėdau šalia. Lia gulėjo.
-Atsibusk Lia... Nagi.
Sukandau dantis.
"Deja, ji kritinės būklės. Užjaučiu."
Šie žodžiai perrėžė mane. Jie mane parklubdė. Nebegalėjau daugiau pratart nei žodžio.
O jei.... NE! Ji pasveiks!
Sukandau dantis.
-Hyuki... Kur tu? Mums tavęs reikia.
Staiga suskambo telefonas. Pasižiūrėjua labiau pravirkau.
-Hyuki...
-Yuna. Dabar giliai įkvėpk ir iškvėpk.
Taip ir padariau.
-O dabar pasakyk, kaip ši?
Nebegalėjau. Pravirkau. Isteriškai.
-Grei..Greičiau... Ji... J--
-Tuoj būsiu.
...
Sedėjau gan ilgai. Staiga išgirdau beldimą. Jau galvojau, kad brolis ir bėgau, tačiau sustojau pamačius Jennie.
-Ooo...
Visgi ją apkabinau. Ji nesipriešino.
-Žinau, žinau...
Atsitraukus ji suėmė mano veidą ir tyliai murmėdama purtė galvą.
-Negerai... Nelabai gerai. Yuna, imk. Taibtau padės.
-Kas čia?
-Mano skaniosios sultys,- nusišypsojus tarė.
-O kam?
Ji įdėjo į ranką ir atsidusus tarė:
- Tau reikia skysčių. Pasižiūrėk. Visiškai išdžiuvus.
Šyptelėjau silpnai iš šios mat ''nuotaikos'' pakėlimą. Ji apsikabino kaip išgėriau.
-Na va, o dabar einam prisėst.
-Gerai.
#Jungkook#
Pasibaigus laidai nuėjom į užkulsius. Stovėjom ir žiūrėjom vieni į kitus.
-Ačiū tau, kad buvai,-tarė Namjoon.
Linktelėjau nepratardamas nė žodžio.
-Ar grį--
Jimin trenkė Taehyung.
-Aišku, kad ne,- sudrausmino šis jį.
Jie mano, kad aš išeisiu...
Staiga įėjo visi darbuotojai ir prodiuseris. Suspaudžiau kumščius.
-Jungkook? Ne--
-Atleiskit... ,- tariu nutraukęs.
Visi aplink sustingo. Mačiau jų veidus. Jie rodė, kokie šie yra liūdni. Atsisukau į tą šešetuką. Jis labiausiai vos laikėsi. Net tas Yoongi hyung jau laikėsi nepravirkęs. Agsidusau. Jutau jau kylant viską ir nebeišgalėjas tariau:
-Atleiskit. ( jie sukluso, o aš pravirkau) Atleiskit, kad buvau subinėj rakštis. Atleiskit, kad palikau. Dau--
Staiga pajaučiau apkabinimą. Taehyung taip pat pravirko.
-TAE JIS NEPABAIGĖ!,-sušuko SeokJin.
-Nereikia, nes jau jis žino, ką norėjau pasakyt ,- sakau tyliai.
-Jis liks. Jis tikrai liks...,-tarė šis stipriau apkabinęs.
Visi atbėgdami apsikabino mane. Net ir darbuotojai.
-Jis grįžo!
VOCÊ ESTÁ LENDO
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
