#Jungkook#
Nuvykęs jos neradau.
-Negi pavėlavom?
-Ne ...Ne... Negalim... Aš turiu suspėt. Privalau.
Išėjom į lauką ir sutikom jos kaimynę.
-Atleiskit, bet kartais nematėt Yuna?
-O... Jūs jau prasilenkėt. Su ja kalbėjau prieš 30 min . Ji išvažiavo taxi...
-O ne... O nesakė kur važiuoja?
-Minėjo kažką apie parko galą. Nežinau tiksliai...
-Mmmm... Ačiū bent tiek.
-Beje... Kartais Jūs ne ta gru--
-Atleiskit negalim kalbėt ilgai.
Ji suprantamai linktelėjo.
Parko galas...
-Kas jame yra?
-Mmm... Ten suoliukas prie skardžio...
Abu su Taehyung išpūtėm akis.
-Ji to negali padaryt. Aš neleisiu.
-Skambinu policijai.
Linktelėjau.
#Jimin#
Mes jį radom. Jis be sąmonės.
-Taemin... Nagi ,- tyliai tarė ši,- jis nesikelia... Jimin ką darom? ,- sako pravirkus tolesnius žodžius.
-Reik išeit iš čia. Būtinai.
Apžiūrėjau aplink. Ten buvo kažkoks užvalkalas.Paėmiau. Ištiesiau ant grindų.
-Na ateik.
Paėmus jį paguldžiau, o tada ir Mia padėjau.
-Ar tau pavyks?
-Bandysiu.
-Bet tu ir sužalotas.
-Ištversiu... Nagi.
Paėmęs galą tįsiau per kolidorių.
Ties mumis pasirodė dar vienas vyras. Jis buvo su ginklu.
Velnias
Apžiūrėjas pamačiau stalą.
-Net nebandyk sujudėt.
Staigiai apverčiau stalą. Tas šaudė.
-JUMS NEPAVYKS! JŪS VISI MIRSIT!
-Jimin...
Pažiūrėjau į Lia. Ji visa drebėjo.
-Nebijok.
Jis arčiau ėjo link mūsų.
Galvok...
Staiga pajaučiau skausmą ties ranką. Susiėmiau.
-Jimin?!
Sugniubau labiau. Tas juokėsi. Staiga ir vėl šūviai. Jie dar arčiau. Staiga susvaigo galvą. Pradėjau kosėti. Suspaudžiau kumščius. Jau tai seniai jutau, bet nekreipiau dėmesio.
Negalvok apie tai dabar...
Staiga šūviai nutilo. Sustingau, o tada ir vėl pajaučiau kažką. Griuvau. -Jimin?! Jimin, kas yra?!
...
Vyras arčiau priėjęs užtaisė dar vieną.
Šovė, o tada dar ir dar iki kol nenugriuvo. Jam trenkė. Tada spyris ir kitas.
-Jimin?! Jimin, kas yra?!
Penki vaikinai pažvelgė ten. Vyriausiasis nubėgo link apversto stalo ir rado mažą mergaitę visą apdaužytą, sužalotom kojom ir verkiančią. Staiga ir tie prisijungė. Jie buvo be žado. Vienas be jokio judesio ar pulso, o kitas...
-Ne...
#Yuna#
Stoviu priešais ją. Ji buvo nusisukus. Stovėjo prie pat skardžio.
-Jennie?
-Aš norėjau, kad tu mane suprastum... Suprastum tai ką aš patyriau... Ir manau man pavyko.
Ji atsisuko. Jos akys buvo tarsi du tamsūs šuliniai.
-Kaip suprasti? Ką tu čia kliedi...
Ji nusišypsojo.
-Tai aš Yuna. Tai aš tave žalojau. Tai per mane tu buvai daug kartų sunkiai sužalota. Tai aš pastūmiau Lia. Tai aš, kuri dabar nužudys tave bei tavo brolį. Tai aš, kuri užbaigs tavo giminės šaknį. Tai aš, kuri pagaliau tavo mirtimi galės ramiai numigti.
Ji ištraukė šautuvą.
-Jennie...
Po truputį atsitraukinėju.
-Viso. Buvo malonu pažint tave.
Staiga garsus garsas ir kulka.
YOU ARE READING
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
