#Jimin#
Sėdžiu ir žiūriu į mano mažąja padejėja.
-Ir kas gi tau nutiko. Vargšė...
Paglosčiau jai galvyte.
-Tokia maža, o tai kenti?
Prikandau lūpą.Užsimerkiau.
...
-Palauk! Koks tavo vardas?
-Lia!
Nusišypsojau
-AČIŪ TAU Lia!!!
...
Tą dieną ji man labai padėjo.Labai.
Tą dieną ji MUMS padėjo.
Apsisprendžiau
-Aš Jums padėsiu. Aš išsiaiškinsiu, kas tau tai padarė. Prisiekiu.
Staiga pro duris įėjo tie du.
-Na... Gali eit. Ačiū.
Pažiūrėjau į jį.
-Iki kiek būsi?
-Nežinau, iki 21 00, gerai?
Linktelėjau.
-Pasakysiu kitiems.
-Gerai. Jei klaus kur, tai gali sakyt tiesa.
Linktelėjau.
-Viso, Yuna.
Ji linktelėjo man. Atsisukau į Jungkook.
-Saugok ją, ji tau tinka.
Jis prikando lūpą supratęs. Išėjau.
...
-Na Dou galim važiuot.
-Gerai.
-Ar nenusibodo laukt?
-Ne. Nei kiek.
Jis nusišypsojo. Linktelėjau.
Dabar reik man detalių ir žinau kas man galėtų padėt...
Išsitraukiau telefoną ir surinkęs tą numerį laukiau, o kaip atsiliepė, tariau:
-Klausau?
-Sveikas Taemin. Man reik tavo pagalbos. Ar neužimtas?
-Baigiam trenuruotę. Galim. Už kiek laiko būtum?
-Valandos.
-Gerai.
Padėjau ragelį.
-Dou?
-Mmm..
-Nuveši iki Taemin kontoros ir paliksi mane. O kai grįši pas mus pranešk kad Jungkook ligoninei dėl pažįstamo, o kur aš... Nieko nesakyk. Gerai?
-Gerai.
#Kim#
Sėdim gan ilgai.Apsiraminau.
-Jungkook?
-Mmm?
-Kodėl tu atvažiavai? Juk praeitą kartą atsisveikinom. Sakėm, kad nepasima--
-Yuna., aš tau kai ko nepasakiau, na bandžiau bet tu kvailute nesupratai.
Jis prikando lūpą.
-Ko? Kažko blogo?
-Nea...
Jis atsiduso... Lėtai atsitraukė nuo manęs ir pasižiūrėjo į akis.
-Yuna, per šį trumpą laiką tu bei tavo tie du padaužos tapot lyg šeima man.
Šeima...
-Man pas jus buvo labai gera. Su tavo broliu, Lia ir tavim... Tavim labiausiai.
Išraudonavau.
-Žinau, kad dabar netinkamas metas, bet aš pamilau tave.
Sustingau. Mano širdis pradėjo labiau plakt... Visada.
Kodėl jis visada toks būdavo? Tai dėl to... Jis mane. Jo šypsenėle...
-Jungkook...
-Atleisk, jei ne--
Aš jį apkabinau. Stipriai. Labiau nei reiktų, o tada pakėliau.galvą ir taip padariau, ko labiausiai troškau.
#Liz#
Jie manęs nemato. Stoviu tiesiai prieš juos. Jie bučiuojasi. Juokiasi ir verkia.
Sukandau dantis. Stipriai.
Tu dar laiminga? Tu dar vis LAIMINGA?!
Išėjau. Negalėjau ilgiau žiūrėt.
Ji labiau mane nervina. Reikia viską greičiau baikt. Ir ne ji viena.... Tas Jungkook. Reikia su juo kažką padaryt...
Tuo metu kaip vaikinukas nubėgo į vidų, vyras, kuris stovėjo nusišypsojo šalia stovinčiam žmogui.
-Na?
-Jau turiu pakankamai.
Išplito šypsena veide.
-Geras berniukas. Na, o planas?
-Jau po truputį kuriu, bet prižadu greit bus.
Jie abu atsistojo vienas priešais kitą ir linktelėjo.
-Dėl to aš tave ir myliu, ar žinojai tai?
-Žinau, pasiilgau tavęs.
-Žinau... Po ilgo laiko susitikom akis į akį.
-Aha... Atsibodo tik skambučiai... Šiąnakt ateisi?
-Pažiūrėsiu, juk dabar turiu palaikyt savo "draugę" tiesa?
Atmosfera tapo kitokia ir tada pasigirdo dviejų žmonių bauginantis juokas.
.
.
.
Vyras taip troškęs merginos vos ką pakentė gyvenymą. Be jos juk niekas. Ji bei jis myli vienas kitą.
Visada turėjo apsimest, kad viskas gerai... Kai jos nebuvo ištisus 3 metus...Atsibodo. Dabar ji yra. Padarys, kad ji gautų ko trokšta ir viskas.
.
.
.
BINABASA MO ANG
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
