,,Dabar eik į viršų ir necypt. Eik"
Dabar sedžiu kambaryje ir tyliu kaip ta ir liepė. Girdžiu juoką bei verksmą. Naują balsą... Merginos balsą.
-Įdomu, kas ten vyksta? Kaip suprast ji nemirė? Visų pirma, kodėl ji turėjo būt mirus? Nesuprantu.
Tyliai kalbėdamas su savim keistai pasijaučiau... Vienišas.
-Jei čia būtų senasis Jimin jis db apkabin--
Nutilau supratęs. Susiraukiau.
Jo nėra. Senojo Jimin nėra...Db tik kvailas savanaudiškas ožys...
Staiga pajaučiau ašaras prisiminęs šiuos.
-Jei jie ir tokie... Visgi pasiilgau jų.
Stipriai apsiglėbiau save rankom. Ilgai taip buvau iki kol nutilęs tyliai tariau:
-Tačiau, jie nepasiilgo. Jie pasikeitė. Jiems niekas nerūpi tik jie patys sau. Šliužai. Jie visi. Šlykštynės... Kad ir kaip skaudu tai pripažinti...
Sukūkčiojau.
#Jimin#
Staiga pajaučiau. Pajaučiau skausmą ties širdim. Sutrikau. Užsiėmęs už ten patryniau.
-Jimin, ar kas nutiko?
Atsisukau. SeokJin laukė mano atsakymo.
-Atsiknisk ,- sakau irzliai nusisukdamas.
Šis apvertė akis.
-Na atleisk, kad paklausiau. Šiknius.
Susiraukiau. Staiga ir vėl pajaučiau. Lėtai akies krašteliu pažvelgiau į mūsų vyriausiąjį. Jis dedamas daiktus jau norėjo nueit, tačiau giliai įkvėpęs tyliai tariau:
-Atleisk... Tik atrodo lyg kažkam iš artimųjų būtų... Man suskausta čia kai kažkas nutin--
-Paskambink,- tarė pertraukiant.
Atsisukau į jį. Jis dar nežiūrėjo į mane.
-Ką?
-Paskambink ir įsitikink. Na ar viskas gerai iš tavo šeimos ar ką...
Jis irgi nenori kalbėt. Žinau tai. Visgi mūsų kaip šeimos artumo seniai nėra.
Linktelėjau.
-Jau Tae išėjo?
Jis šįkart atsisuko. Jo antakiai pakilo.
-Kas?,-klausiu suirzęs.
-Nieko, tik... Ai pamiršk. Taip Jo tėvai jį išsivežė. Dabar tu, Namjoon ir aš likom. Ryt aš išvažiuoju.
-Aha... Tikiuosi RM planas pavyks.
-Aha... Na aš einu.
-Aha
-Nu...
-Mmm...
Dar kelias minutes prastovėjas jis išėjo.
Mūsų pokalbis buvo keistas. Tai faktas.
Atsidusau. Užsimerkęs prisiminiau mūsų šypsenas, kvailiojimus, juoką... O tas juokas... Jis buvo visada. Broliai ir tas kumštis, kuris laikė mus. Tačiau dabar to nėra.
Viskas nyko. Nieko nebeliko. Jungkook išrėkė viską. Mes pasikeitėm ir tai faktas. Visi tapom savanaudžiais. Visi.
Užsimerkiau.
-Pasiilgau... Pasiilgau to... Visų mūsų... Savęs... Savo senojo aš.
Nežinau kodėl pradėjau niūnuot Jungkook ,,Begin" melodija.
Ašara. Kita...
Tu dar skystas Jimin... Skystas...
Sukikenau iš savo būsenos.
YOU ARE READING
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
