Netyčia...//JK ff// BAIGTA

15 Part. It's bad

Mes stovėjom parko viduryje vieni, nes Yuna  brolis pasišalino. Žiūrėjau į Namjoon... Aš stovėjau prie pat jo... Jis kažkoks... Kitoks?

-Tai kaip laikais?
-Kaip matai.
-Aha. Šita ar galim prisėst?

Pasižiūrėjau į šalia esantį suoliuką. Jis lėtai atsisėdęs paplekšnojo per šį. Atsidusau ir atsisėdau.
-Kalbėk ,- sakau iškart.

Jis atsiduso. Sugniaužė kumščius ir tyliai tarė:
-Žinau ji, kad buvai teisus.  Visi tai supra--
-Bet per vėlai... ,-pertraukiau tyliai suniurgzdamas
-Aha. Mes pasimokėm, juk dėl to tavęs nematėm. Taigi galiu pasakyt, kad pasikeitėm ir gali jau grįžt, bet manau tai yra sunku, nes t-- (jis  šyptelėjo silpnai)  Tu gali netikėt, kad taip yra.

Lėtai linktelėjau. Staiga šis papurtė galvą.

-Ai... Aš čia ne dėl to vistiek... Vėliau apie tai. ,- tarė atsisukęs.
-O tai dėl ko tada?  ,-klausiu šio sutrikęs.
-Mums reikia, kad dalyvautum TV show su mumis. Tik vieną kartą ir sudainuot.

Laidoje...

-Nagi.

Papurčiau galvą.
-Ne, jei mes jame dalyvausim, visi galvos, kad vėl mes aktyvus... Tada turėsim paskelbti koncertus bei atsiras kitų reikalų.  Beje girdėjau, kad kai kur mes predentuojam jau.
-Žinau... Taip, tai gali nutikti, tačiau tai niekis. Jei negrįši vistiek taip ir taip turėsim išeiti į viešumą. Be tavęs.

Sustingau.
-Tai bus sunku, tačiau... Jungkook, priimdami tuos visus trofėjus, koncertuodami , treniruodamiesi mes visada prisiminsim tave.
-O kam? Manęs juk jau nebebus.
-Čia dar yra nežinoma

Atsisukau į jį. Jis rimtai pažvelgęs tarė:
-Mes lauksim kiek reiks. Net ir amžinybę, aš žinau kad kažkada grįši.

Lėtai nuleidau galvą. Jo žodžiai kažką prikėlė viduje. Jaučiu kaip viskas kyla. Jaučiu, kad tuoj apsiverksiu ir tai buvo blogai.

Blogai, nes dabar suprantu kaip šių stipriai pasiilgau.

Buvo ilga tyla. Jis sedėdamas kantriai laukė. Giliai įkvėpiau ir tyliai ištariau:

-Gerai.
-Tikrai? Jungkook shi, ar tikrai?

Šyptelėjau silpnai jam nematant.
-Aha. Ateisiu.

*Po 1val*

Stoviu priešais Lee namus.  Užsimerkiau prisiminęs kaip pirmą kartą čia atėjau. Man buvo nejauku, o ypač kaip aplink bivo šie. Nei kalbėt korėjietiškai ar ką.

Netyčia nusijuokiau. Na pagalvojus buvo keista. Jų tėvas iš čia, tačiau tikriausiai ir taip neprisivertė jų išmokyti. Gaila, kad šis paliko pasaulį taip šių ir neišmokinus. Greitai papurčiau galvą ir giliai įkvėpęs užėjau. Svetainėja pamačiau Yuna su Lia. Šios kalbėdamosios pešė bei juokėsi. Nusišypsojau pamatęs tai.

Per šį trumpą laiką šios tapo tokios brangios man...

Staiga prisiminiau hyung žodžius. Atsisukau į ją.

-Lia?

Jos atsisuko abidvi.
-O grįžai, na ir kaip viskas praėjo?
-Ne dabar Yuna. Lia...

Ji sutriko.
Priėjęs staigiai apvijau savo ranką aplink jos kakliuką , bet ne smaugiau, o laikiau, nes su kita jai svilinau galvą.
Ji muistėsi.
-Kas yra?! Ei!
-Tu maža...,  kodėl už mūsų nugarų viską dariai paslapčia?
-Apie ką tu čia?

Pradėjau kutent. Ji kikeno. Yuna  ir.
-Namjoon sakė, kad susisiekiai su Jimin ir kitais.
-Aaa... Šitas.... Oi baik! Primyšiu tuoj į kelnes! Paaiškinsiu! Jungkook!

Paleidau. Šyptelėjau šiai. Ji atsisėdus pakėlė rankas.
-Nieko nedariau bloga, tik būdama eskursijoje netyčia sutikau tą blondiną. 
-Kokioje eskursijoje?
-Tu mane pertraukiai kaip jau norėjau užsimint apie tai kvaily. Aš buvau tavo bei Jimin tėviškėje.

Yuna sukikeno nuo jos tarimo. Tafa ši atsistojo ir patapšnojus per petį sako:

-Jungkook, juk ji dar pargrįštant viską pasakojo.
-Palaukit, aš nie--

Staiga prisiminiau kai jai padėjau su tuo darbu... O vėliau pargrįžus gyrėsi koks ten buvo gražus vaizdas ir visa kita.
-Aaa prisiminiau.
-Tai va, o be to aš nieko nerezgiau.Tiesiog, aš Jimin padėjau, tuo metu jis tikrai blogai atrodė. Na man metas. Einu. Turiu susitikt su Majin.

Ji išėjo.

Ji padėjo Jimin? Blogai? Kas šiam nutiko?

-Kas bu--
-Kažką sakiai? ,- klausia Yuna
-Nea pamiršk ,- sakau papurtęs galvą.
-Ai beje kaip suprast Namjoon? Buvai susitikęs?

Atsisukau į ją. Staigiai apkabinęs suspaudžiau.
-O tu su Jimin. Reik pasikalbėt.
-Tik ne tai...