Mes repetavom. Kompanija žino, kad sunku, bet mūsų laukia mažas koncertukas- be Jimin.
'Jungkook žinau, kad tikrai ne metas, bet negalim jau taip ilgai nesirodyt, ARMY laukia juk...'
Prodiuseris taip kalba. Aš žinau. Tačiau be Jimin... Jau savaitė ir dvi dienos.
Atsidusau.
-Jungkook eime!
-Nagi...
Aš linktelėjau. Repetavom... Repetavom ir dar ir dar... Viskas taip ilgai...
Staiga mūsų salę užplūdo Namjoon muzika. Jis nuėjas atsiliepė
-Klausau? Lia? ( sustingau) Tikrai? Tai puiku! Kaip aš džiaugiuosi! Gerai atvykstam.
Lia...
Jis baigęs atsisuko ir šaukė:
-JIMIN ATSIKĖLĖ!
Suklupau. Jie atsisuko ir nerimaudami šaukė mane vardu. Išpūčiau akis ir gaudžiau orą.
-Jungkook?... Ne, giliai įkvėpk. Nagi... Viskas gerai ,- tarė Taehyung.
-Aha, nagi...
Jis atsikėlė... Jis tikrai atsikėlė... Jis nemirė...
Pajaučiau aplink save rankas. Tada kitas. Pasižiūrėjau. Jie visi buvo apsikabinę mane.
Pirmą kartą po to įvykio verkiu šalia jų. Jie ir.
-Jam viskas gerai... Viskas bus gerai ,- Yoongi tarė.
-Jis nemirė... Nemirė. Jis nepaliko, aš aš....
Jie krūptelėjo nuo mano balso.
-Jis gyvas ir sveikas... Girdi, Kook ,- švelniu balsu tarė SeokJin stipriau įsikibant.
-Atleiskit,- dar tyliau pasakau.
-Dėl ko Kook?
-Kad nekalbėjau... Galvojau pyksit, nes per mane prarasim Jimin ir... ir...
Jie dar stipriau apkabino.
-Kvaily, mes nepykstam. Mes suprantam, kad bijai dėl Jimin. Mes visi. Jis pasirinko ją sekt ... Viskas gerai... Dabar jau jį dabar reikia apšaukti, kad mums nieko nesakė..... ,-sukikenęs tare Jin
-Užkūrsim jam pirtį,-pritariamai tarė Namjoon.
Visi pritariamai linktelėjo. Aš sukikenau.
-Važiuojam?
-Aha.
#Jimin#
Buvau tamsoje. Atrodo, kad lyg koks sunkvežimis būtų mane pervažiavęs, o kai atsikėliau prieš mane buvo mažas veidelis. Toks mielas...
Lia...
-JIMIN?! O DIEVE TU ATSIKĖLIAI! TUOJ GRĮŠIU...
-Pala--
Sustingau kaip pamačiau ratukus.
Vėžimėlis...
Lėtai atsisėdau ir prilaikydamas galvą tryniau tą vietą.
-Au....Kas nu--
Staiga viskas praskriejo.
Yuna...
Į palatą įėjo daktaras, o paskui jį įvažiavo Lia.
-Na kaip jaučiates?
-Lyg būčiau sunkvežimiu pervažiuotas.
-Žinot kas esat? Šeima? Draugai?
Linktelėjau.
-Park Jimin. Turiu tėvus bei brolį. BTS narius ir kitus draugus kaip Lia...
Atsisukau į ją. Ji nusišypsojo išgirdus savo vardą.
-Gerai... Na dar po kelių minučių ateisiu. O kai pasakysit, kad gerai labai jaučiates policija Jus norėtų apklausti.
Linktelėjau. Jis išėjo.
-Paskambinau Namjoon. Jie atvyksta.
-Aha... Šita ar pavyko? Kaip Taemin?Tavo brolis? Sesuo?,- sakau iš lėto.
Staiga jos veidelis apniuko.
Ne...
-Taemin ir brolis dar sveiksta, bet Yuna...
Ji verkė.
-Ji... Ji mirė...
Stipriai apkabinęs sukandau dantis.
-Atleisk... Atleisk, kad anksčiau nieko nesužinojau... Nespėjau... Tai per mane.
Ji kratė galvą.
-Tai ne tu... Tu jos nepažįsti, bet kažką įtariai ir sužinojai, o mes-- ... Mes nekreipėm dėmesio... Net Jungkook būdamas pas mus tą mėnesį sakė, kad ji keista... O mes... Mes netikėjom.
Prikandau lūpą.
-Jennie visus mus apkvai--
Staiga į palatą įsiveržė jie. Lia sucypė iš džiaugsmo, o aš sustingau. Staiga pajaučiau ašaras. Štai jie, visi penki. Sveiki ir gyvi. Staiga susiraukiau kaip supratau.
Penki? Ne... O kur jis?
-JIMIN!!! ,-visi verkdami užšoko ant manęs ir šios.
Jie verkė. Aš ir. Mia taip pat...
-Nesuspauskit jos ,- užrėkė Taehyung.
Jie staigiai nulipo ir ją apkabino.
-Atleisk mažylė.
Apžiūrėjau visus.
-Hyung, o kur Jungkook? ,- klausiu iš lėto Yoongi.
Jis nusisuko link durų pusės. Staiga prikandau lūpą. Šis stovėjo nuleidęs galvą ir kūkčiojo. Šyptelėjau kaip supratau.
-Kook, aš gyvas. Gyvas ir sveikas. Matai? Visiškai jokių sužalo--
Atsidusau. Jis mane visaip vadino. Leidau.
-Na... Na... Viskas gerai.
Kiti irgi apsiverkė ir taip pat apsikabino mus, kas mane nuoširdžiai prajuokino.
-Kvailiukai, negi manėt, kad taip lengvai manęs atsikratysit?
Jie šyptelėjo. Staiga pajaučiau. Atsisukęs pamačiau ją. Ji šypsojosi tada kaip ir susitikom. Tą naktį ši mums padėjo. Labai.
Staiga jos burnytė prasivėrė ir ji be garso tarė:
'džiaugiuosi'
YOU ARE READING
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
