Netyčia...//JK ff// BAIGTA

13 Part. Exit

#Jungkook#

Prabuvau su Yuna gan ilgą laiką. Man patiko. Grįžę užėjom į vietuvę. Ten buvo Hyuki, Yuna brolis.
-Sveikas,- sakau pirmas.
-Sveikas. Kur buvot?
-Parke. Jam pravėdint galvą reikėjo,-tarė už mane Yuna niuktelėjus.
-Aaaa... Aišku.
-O tu ką darai dabar?,-klausiu žiūrint į netvarką ant stalo.
-Truputį kuriu, nori padėt?
-Aha.

Išgirstu tylų atsidusimą.
- Nu tai aš tada einu ,-tarė ši.
-Kur?
-Neseniai skambino Jennie. Ji nori susitikti. ,- tarė ši  jau einant link durų.

-Viso tada! ,-tarė tas.
-Iki!

Išėjo. Lėtai atsisėdau suirzęs. Prisiminęs viską labiau suirzau.
-Jungkook, kas nutiko?

Papurčiau galvą.
-Nieko.
-Nagi pasakyk.

Tyliu. Staiga niuktelėjimas. Atsidusau.
-Na gerai. Tik nepyk.
-Aha ,- tarė paiimdamas kažkokią dėžę prie kurios bandė priklijuot varžtą.
-Man ta nepatinka,- tariu iš lėto.
-Kas?
-Ta Jennie. Aš jos nematęs , bet nuo tada kai ji atsirado Yuna beveik namuose nėra. Plius ji kažkaip mįslingai susižalo--
-Palauk... Negi tu manai, kad dėl jos? ,- tarė pertraukiant.

Krūptelėjau nuo šio balso. Atsisukęs pamačiau surauktus antakius.

Jis piktas...

-Tu jos net nematei? , - sako sukryžiuojant rankas.
-Žinau, b--
-Ne. Viskas baigiam. Jungkook ir kaip tau tai šovė į galvą? J--

Staiga jį pertraukė mano skambantis telefonas. Pasižiūrėjau.

Namjoon...

Atsidusęs numečiau telefoną ant sofos, o pats išėjau į viršų.
-Kur eini? Tau juk skambina,- sako pribėgęs piktai.
-Neturiu nuotaikos. Einu prigult.

Viskas. Mano nuotaika sugadinta

#Jimin#

-Taigi tas kas atsiliepė buvo truputį piktas,- tarė Namjoon.
-Kodėl?
-Jo žodžiai: " Man neįdomu kodėl skambinat, nes Jungkook yra dabar nepasiekiamas"  Na... Šis ne tai, kad juos sakė, bet rėkte išrėkė.

-Jis juk nerimtai? ,-klausia Yoongi.
-Rimtai,-tarė nusijuokęs.
-Kodėl juokiesi?
-Jimin shi... Aš girdėjau šio balsą... : "Po velnių, juk sakiau kad nelįsti prie mano sušikto telefono!'' Tas vyriškas dar su šiuo žaidė. Na nesvarbu.

-Tai čia draugiškai?
-Aha. Be to, keistas dalykas... Jungkook angliškai kalbėjo ir dar puikiai
-Na ir? ,- klausia Yoongi atsidusęs.

Hoseok spyrė šiam, o jis nusisuko. Tada SeokJin priėjas klausia:

-Namjoon, ar susitariai?
-Na taip. Sakė perskam--

Jis nutilo išgirsiant skambant telefoną. Pamatęs nusišypaojo ir tada nuėjas į šalį kalbėjosi. Prisėdęs šalia Taehyung sudribau ant sofos. Šis atsisuko.

-Kaip manai, kada Jungkook grįž?
-Nežinau Tae...
-Pasiilgau jo.
-Žinau...

Staiga išgirdau Namjoon šūksnius. Atsisukau.
-Kas?

-Nuspręsta!

Tylėjom. Šis priėjas užrėkė:
-ŠIANDIEN JĮ SUTIKSIU!

-Rimtai?! ,-klausia Hobi
-Aha!

Visi laimingai šokinėjo, o aš? Aš tik sedėjau ir giliai kvėpuodamas dėkojau Dievui už tai, kad pagaliau susitiks šį.

Tikiuosi viskas bus gerai...

Staiga išgirdau skambutį.
-Klausau?
-Jimin ar tu laisvas?
-Aha. O ko tau?
-Susitikim šiandien? Noriu nusivest tave kai kur.
-O kam?
-Na davai...
-Na.. O kelinta?
-Po 1val, gerai?
-Aha. Iki.

Padėjas ragelį susimąsčiau.
-Jimin?
-Mmm?
-Ar kas nutiko?
-Nea tik va brolis nori susitikt.
-Galiu ir aš? Pravėdinsiu bent galvą.
-Gerai.

Su Taehyung nuėjome paklaust Namjoon  ar tikrai galime išeit. Šis leido.