Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

Nekaltas pakeleivis

  Visana stovėjo ant skardžio krašto po kuriuo tyvuliavo jūra. Pamačiusi šalia praeinantį praeitį, pakvietė jį:
- Atsiprašau, kad trukdau, bet gal galėtumėte mane pastumti.
- Mergyt, tau viskas gerai su galva?- prunkštelėjo jaunuolis.
- Pastumkit!
- Aš tikrai nenoriu savo jaunų dienų praleisti už grotų.- surimtėjo vaikinas.
- Aš esu bandžiusi ne vieną kartą ir kaip matote esu gyva.
- Šį kartą jūs mirtumėte jei aš jus pastumčiau,- įtikinėjo merginą jis.
- Jūs kurčias?! Pastumkit mane ir aš nuo jūsų atsikabinsiu!- įtūžo mergina.
- Už tat nuo manęs neatsikabins policija.
- O kas jūs toks iš viso esate? Panašus į studentą.- Spėliojo Visana.
- Aš daktaras ekstrasensas. O jūs kiek man leidžia sužinoti ekstrasensiniai gebėjimai, esate mirties mokslininkė?
  Visana išsižiojo.
- Visi jūsų bandymai priartėti prie mirties buvo labai rizikingi ir kvaili. Patarčiau jums liautis, nes šis kartas būtų paskutinis.- išpyškino laimingas vaikinas.
- Kaip supratau jūs labai galingas ekstrasensas ir puikus daktaras.- nustebusi kalbėjo mergina.
- Taip, tik jei norite pakalbėti siūlau atsitraukti nuo skardžio,- linktelėjęs pasiūlė ekstrasensas.
- Taip, žinoma,- sutiko sutrikusi mergina.
- Jeigu jūs esate labai galingas, tai gal norėtumėte man padėti. Ta prasme, kadangi esate geras ekstrasensas, tai turbūt daug ką žinote apie mirtį ir mes galėtumėme bendradarbiauti. O kadangi aš rašyčiau mokslinius tyrimus jūs žinoma ir aš kartu būtume garsūs. Ir visi mokslininkai semtųsi iš mūsų išminties,- šelmiškai nusišypsojo Visana.
- Ir gal net mes galėtumėme gauti atlyginimus ir premijas už mūsų atradimus.- mirktelėjusi nusišypsojo mirties mokslininkė.
- Ai, beje koks jūsų vardas? Aš - Visana.
- Aš esu Džaidenas.- sutrikęs susipažino jis paspaudęs Visanai ranką.
-Nerealus vardas. Tai ką jūs nusprendėte?- nekantravo mergina.
  Džaidenas tylėjo. Akivaizdžiai mąstė, bet kažko buvo labai susirūpinęs. Mergina įsitempė. Po kažkiek laiko vaikinas pakėlė galvą, žvilgtelėjo į laukiančią merginą ir pikdžiugiškai išsiviepė.