Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

Gluminantis pasiūlymas

Džaideno akimis:

  Numaniau, jog ji turi omenyje savižudybę, bet norėjau sužinoti dėl ko ji tai bandė padaryti.
- Aš suprantu ką tu turi omenyje, bet pasakyk kas tave privertė to imtis. Tiesiog pasakyk, palengvės,- švelniai šyptėlėjau, ji nuleido akis. Mačiau, ji labai dvejojo.
  Pakėlusi galvą ir nukreipusi ryžtingą žvilgsnį atsidususi pradėjo.
- Aš... negaliu gyventi su... savimi. AŠ SAVĘS TIESIOG NEGALIU PAKĘSTI!!!- paskutinius žodžius tiesiog išrėkė.
- Kodėl?- kokio velnio aš jos to klausinėju? Kas man negerai? Iš vis kodėl ji man turėtų rūpėti? Ji net ne mano pacientė. Žinau atrodžiau sumišęs ir ji tai pastebėjo.
- Ateik,- žaismingai nusišypsojo,aš arčiau prisislinkau,- dar arčiau,- ragino ji. Dar nedrąsiai pasislinkau. Nežinau kodėl, bet šiek tiek bijojau. Aš juk nežinojau šitos beprotės minčių nors ir koks geras buvau ekstrasensas. Ji šiek tiek pasikėlė nuo lovos, aš susigūžiau. Kas man darosi? Ji stipriai, net gi per stipriai mane apkabino. Aš nustebau. Ji juk manęs kaip ir nekentė. O čia dabar? Vis tiek apkabinau ją atgal. Ji dar labiau mane suspaudė.
- Ačiū,- sušnibždėjo man į ausį. Išsiviepiau kaip paskutinis kvailys. Suvokiau, jog ji dėkoja už gyvybę.
  Atsitraukusi ji vėl atsigulė į pradinę padėtį. Atrodė laiminga.
  Išsižiojau pasakyti to ko čia atėjau:
- Žinau, kad tai nuskambės kvailai, taip pat galvoju, jog tu atsisakysi, bet vis tiek pasiūlysiu.- šiek tiek atsikvėpiau ir tęsiau toliau,- Siūlau tau persikraustyti pas mane.
  Ji tiesiogine to žodžio prasme išsižiojo. Nusišypsojusi ir vėl atsikėlusi mane apsikabino. Jai ką dabar gerumo priepuolis užėjo ar ką? Kas jai negerai? Iš vis man kas negerai? Gal aš susirgau? Mano namuose dar nebuvo nakvojęs nė vienas svetimas žmogus, o čia dabar kažkokia beprotė, man tikrai kažkas negerai. Nuo kada aš kviečiu gyventi pas save kiekvieną pakeleivį ar pažįstamą. Ji vis dar laikė mane apkabinusi. Man jau nusibodo būti įsitempusiam, tai pirmas atsitraukiau. Ji šiek tiek sutriko, bet patraukusi trukdžiūsią šviesią sruogą, išsiviepusi sumirksėjo savo ilgom blakstienomis ir tarstelėjo.
-Gerai, bet ne daugiau mėnesio, kol sumažės mirties norėjimas. Ok?- lyg niekur nieko pasiteiravo.
- Aha,- buvau suparalyžiuotas tiesioginė to žodžio prasme. Jūs neįsivaizduojate kiek aš tikėjausi atsikalbinėjimų, o čia tik ilgas apkabinimas ir „gerai“. Vis dar buvau šokiruotas.

Tikiuosi jums patiko. Viršuje mergina panaši į Visaną. Drąsiai rašykit ką manote ir votinkit.😉😆