Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

Vakarėlyje

Visanos akimis:

  Nupėdinome į vakarėlį. Tas dvynių draugas rengiantis vakarėlį iš tikrųjų buvo netoli Džaideno namo ir mes be vargo tenai nusigavome.
  Tik įžengusi į namą pamačiau daugybę žmonių. Alkoholio kvapas buvo, bet labai silpnas. Apgirtusių paauglių buvo nedaug. Pagal tai supratau, kad vakarėlis tik prasidėjo.
  Prie mūsų iškart prisistatė jaunas simpatiškas jaunuolis.
- Sveikos atvykusios į mano vakarėlį. Labas, Marena ir Nikola,- mostelėjo joms.- Pasismaginkite ir atsipalaiduokite čia!- šūktelėjo jis ir nuėjo pas kitus atvykėlius.
- Tai ką pasitūsinam?!- šūktelėjo žargoną Nikola.
- Aha,- linktelėjau aš ir nusikvatojau.
  Mes išsiskirstėme kas kur. Iš pradžių aš šokau pagal ritmingą muziką, o vėliau kai pastebėjau Haideną šiame vakarėlyje visi šokiai išlakstė lyg jų ir nebuvo. Atsargiai braudamasi pro žmones artėjau prie savo geriausio draugo, kurį pamatyti vakarėlyje, tas pats kas mane pamatyti baleto teatre. Nežinau, kodėl, bet Haidenas nevaikščiojo į vakarėlius, bet labai nesigilinau ir nekamantinėjau jo.
  Kai priėjau prie jo ir jis pagaliau mane pastebėjo, plačiai atmerkė akis ir dar labiau įsistebeilijo į mane lyg pirmąkart matydamas.
- Ką pirmąkart geriausią draugę pamatei? Ilgai į mane žiopsosi?- suirzusi pratariau užsižiūrėjusiam draugui.
- Tu stulbinamai atrodai. Pirmąkart matau tave tokią švytinčią ir laimingą.- toliau žiopsojo į mane Haidenas.
- Uždaryk burną, musė įskris,- tariau išsižiojusiam vaikinui ir sulaukiau visos jo chebros juoko, aš irgi kvatojausi.
- Tarp jūsų su Džaidenu kas nors buvo? Atrodai taip, tarsi būtum įsimylėjusi.- susidomėjęs paklausė manęs.
- Nenusišnekėk.- nukirtau aš ir švelniai pridūriau,- geriau papasakok kokie vėjai tave atpūtė į vakarėlį.- paraginau jį.
- Mane mergina paliko. Atėjau pasilinksminti.- atsiduso nusiminęs Haidenas.
- Pala, ką?!- buvau abstulbusi.- tu turėjai merginą?! Ir man apie tai nepasakei?!- iš dalies buvau labai supykusi, bet iš kitos dalies vaikiną galima buvo suprasti.
- Tu man irgi nieko nepasakoji apie judu su Džaidenu.- tarstelėjo.
- Tarp mūsų nieko nėra, tai pirma, o antra ar tu mane kaltini ir keršiji. Kas tau atsitiko, Haidenai?! Tu koordinaliai pasikeitei. Dar plaukus nusidažei, stilių pakeitei, kas vyksta, Haidenai?!- buvau ne menkai susirūpinusi.
- Tiesiog norėjau pasikeisti. Nusibodo būti tik ištreniruota nuoboda,- paaiškino jis ir nulenkė galvą. Aš akimirksniu viską supratau.
- Man viskas aišku. Tu depresuotas. Tau reikia puodelio kavos ir atviro pokalbio.- nukirtau aš, nesiteigdama išgirsti neigiamo atsakymo.- Jau vakaras. Džaidenas turėtų jau būti baigęs darbą. Tuoj paskambinsiu ir mes nuvažiuosim į namus ir pasikalbėsim. Beje pas Džaideną dar dvi gražuolės sesės yra, tai galėsi susipažinti.- mirktelėjau aš ir išsitraukia telefoną surinkau Džaideno numerį.
- Kieno namuose?- pasiteiravo draugas.
- Džaideno,- tarstelėjau ir toliau laukiau kol Džaidenas pakels ragelį.
- Aš pas jį nevažiuosiu. Nepriversi,- užsispyrė Haidenas.
- Nebūk mažas vaikas. Ok?- atitariau jam ir jis linktelėjo pasiduodamas.
  Tuo metu atsiliepė Džaidenas ir aš pasisveikinusi ir išdėsčiusi situaciją, sugebėjau jį įkalbėti, kad Haidenas pas jį vakare pabūtų. Jis tarstelėjo, jog po kelių minučių bus ir liepė man pakviesti seses, kad jos taip pat važiuotų kartu.
  Kai padėjau ragelį ėmiau ieškoti sesių ir po kelių minučių visi mes jau stovėjome gatvėje belaukdami Džaideno.