Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

Marena ir Nikola

Kadangi paskutinė dalis buvo labai rimta, tai nusprendžiau šitą parašyti linksmesnę. Malonaus skaitymo! ;)

Visanos akimis:

  Po rimto Džaideno pasakojimo ilgai nesugebėjau atsigauti. Ilgai mąsčiau apie jo pasakytus žodžius.
  Kitą dieną pastebėjau, kad Džaidenas buvo labai linksmas.
- Turiu tau gerą naujieną!- linksmai tarstelėjo jis ir atidaręs šaldytuvą ieškojo ką suvalgyti pusryčiams.
- Kokią?- susidomėjau aš ir „užsikrečiau“ jo gera nuotaika.
- Aš tau dar neminėjau, kad turiu dvi seseris dvynes?- klastingai nusišypsojo jis ir pradėjo kramsnoti karštą sumuštinį, kurį tik ką padarė.
- Tu iki šiol man to dar nepasakei?! Kiek joms metų?- labai apsidžiaugiau aš ir susidomėjau.
- Po šešiolika abiem. Mano tėvai išvažiuoja iš miesto į komandiruotę ir liepė priimti seses pas save, kadangi taip jiems būtų daug ramiau dėl jų. Aš sutikau, bet paskui prisiminiau, kad aš gi dirbu, tai pagalvojau, kad tu gal galėtum su jomis pabūti. Jos fainos merginos, manau, kad susidraugausite.- švelniai nusišypsojo jis ir laukė mano atsakymo.
- Žinoma! O kiek laiko jos bus?- buvau labai laiminga ir norėjau, kad jos būtų kuo ilgiau.
- Turbūt du mėnesius.- šyptelėjo vaikinas.
- O kada atvažiuos?- negalėjau nustoti klausinėti. Buvau pašėlusi iš laimės.
- Šiandien!- šelmiškai nusišypsojo jis paėmęs į rankas telefoną surinko kažkieno numerį.
  Girdėjau tik nuotrupas. „Taip, aš tuoj atvažiuosiu ir paimsiu dvynes. Ate, mam.“ Po tų žodžių jis padėjo ragelį. Nusišypsojo man ir suburbėjęs, kad po dešimties minučių bus, išvažiavo.

Po 10 min

  Išgirdau atvažiuojančios mašinos garsą ir laukiau kol į namus įeis Džaidenas. Išgirdau balsus koridoriuje ir po kelių akimirkų dvi gražios merginos beprotiškai panašios į Džaideną ir pats Džaidenas stovėjo svetainėje. Ar man pasirodė ar aš perkeltine prasme tik ką pagyriau Džaideno išvaizdą?! Šūdas! Kodėl jis atrodo toks pasitempęs ir žavus? Gerai, Visana, aš tavęs jau nepažįstu, bet susiimk nors kartą ir neišsilydyk, jei pajėgi!- sudraudžiau save. Žaibiškai atsistojusi nuo sofos ir apkabinusi abi merginas laukiau kaip Džaidenas mus pristatys.
- Ši dvynė yra Marena,- pristatė merginą su dviem kuodeliais parodydamas į ją,- o čia Nikola,- parodė į merginą su palaidais plaukais. Iš veido bruožų jos šiek tiek skyrėsi taigi kaip nors atskirsiu,- susipažinkit, sesės, tai Visana - Mirties mokslininkė.
- Čia ta pati Mirties mokslininkė, kuri šoko nuo skardžio ir daugybę kartų bandė savo gyvybę? Visana, aš tavo fanė! Apie tave visuose laikraščiuose rašo!- suspigo Nikola ir dar kartelį mane apkabino.
  Klausiamai pažvelgiau į Džaideną. Jis gūžtelėjo pečiais, turbūt irgi laikraščių neskaito. Ką gi reikės pradėti skaityti juos... Tuo metu kai aš „virškinau“ informaciją, Marena prakalbo:
- Pagaliau, Džaidenai, susiradai merginą. Seniai laikas!- papriekaištavo Marena, bet vis tiek buvo laiminga.
  Mūsų su Džaidenu žvilgsniai susitiko, jis nuraudo, aš nusišypsojau. Paskui merginom viską papasakosiu. Džaidenas turbūt dar nespėjo joms pranešti apie mane. 

Džaideno akimis:

  Šiuo metu nekenčiau Marenos. Kokio velnio ji tai pasakė garsiai?! Argh, nuo jų tik problemos, bet aš jas už tai myliu. Ach, ką padarysi..., jos mano mylimos sesutės.
  Po kelių minučių prisiminiau, kad reikėtų seses kažkur apnakvydinti, bet paskui prisiminiau, kad svečių kambary gyvena Visana. Pagal viską pas mane dvigulė lova, bet aš neesu koks ištvirkėlis ir nesiruošiu miegoti vienoj lovoje su Visana, nors ir kaip man ji patinka. Žodžiu nusprendžiau, kad man teks miegoti ant sudedamos lovos. Nebuvau ypač tuo patenkintas, bet ko tik nepadarysi dėl geros širdies. Tai knisa...
  Atsivedėjęs Visaną į šalį pranešiau:
- Kadangi dvynės dvi tai joms abiem užteks svečių kambario, o tu mano kambarį, gerai? Nieko blogo negalvok. Aš miegosiu ant sudedamos lovos. Gerai?- nuoširdžiai šyptelėjau.

Visanos akimis:

  Kai Džaidenas pranešė, kad miegosiu jo kambarį ir nieko blogo negalvoti, nežymiai šyptelėjau. Jis buvo toks mielas ir kuklus. Tiesą sakant buvo raudonas kaip burokas, bet tai buvo suprantama. Kai paklausė ar aš sutinku miegoti jo kambarį, o jis ant sudedamos lovos, pastebėjau jo šypsenoje kibirkstėlę vilties, kad pasakysiu ne. Negalėjau taip pasakyti, nors ir kaip norėjau, nes jis suprastų, kad man jis patinka, o aš to nenorėjau. Ką, kokį velnią aš šneku? Aš tik ką pasakiau, kad norėčiau miegoti su Džaidenu?! Pasaulio pabaiga artėja... Aš pasimetusi, bet greitai sumurmėjau, kad sutinku miegoti jo kambaryje ir pasišalinau. Man reikėjo susitvarkyti su makalyne galvoje...

Didelis dėkui, kad skaitot ir nepatingėkite pakomentuoti. Taigi pirma mano tokia ilga dalis! Palaikykit mane! Jaučiu, per daug įsijaučiau atverdama jų jausmus, bet man patinka rašyti šitą istoriją. Ir kaip jums Nikola ir Marena? Laukiu komentarų.... Ačiū, visiems!😅😊😊😍😍