Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

Daug šypsenų ir juoko

  Visanos akimis:

  Buvau išties laiminga. Man patiko čia gyventi. Tą dieną kai atvažiavo dvynės, vakare krausčiausi į Džaideno kambarį.
  Kai atsidūriau jo kambaryje, nustebau, tikėjausi išmėtytų daiktų, sujauktos lovos ir visiškos betvarkės, bet viskas gulėjo savo vietose ir nesimatė nė vienos dulkelės. Pastebėjęs mano nuostabą, Džaidenas priėjo artyn manęs ir garsiai pratarė:
- Matau, jog nustebai, kad čia tvarkinga. Nesijaudink, tik šiandien ryte susitvarkiau,- nusijuokė jis, aš irgi.
  Atsiguliau ant jo lovos ir stebėjau kaip jis sudedinėjo sudedamą lovą.
- Kas eis į dušą pirmas?- pasiteiravau.
- Damoms pirmenybė.- nusišypsojo Džaidenas ir sulaukė mano šypsenos.
  Aš ramiai neskubėdama nužingsniavau į dušą. Nusipraususi užsidėjau savo chalatą ir apsivyniojau galvą rankšluosčiu. Be eidama į kambarį užsukau pas dvynukes.
- Labanakt, saldžių sapnų,- sušnibždėjau aš.
- Tau irgi, Visana,- išgirdau abiejų merginų atsaką. Nusišypsojau ir patraukiau į Džaideno kambarį.
- Dabar tavo eilė.- tyliai sukikenau Džaidenui. Jis nusišypsojęs, pakilo nuo sudedamos lovos ir patraukė dušo link, o aš nukritau į jo lovą.
  Išsisausinusi plaukus išgirdau užsidarant dušo duris. Viena ausimi išgirdau kaip jis nuėjo pasakyti sesėms labanakt.
  Girdėjau nuotrupas:
- Labanakt, sesės,- Džaideno balsas.
- Jūs nerealiai tinkat vienas kitam. Džaidenai, net negalvok jos paleist ir teisintis, kad jūs ne pora. Aš matau kaip tu į ją žiūri. Nepaleisk jos iš savo rankų, aš tau neatleisčiau, o dabar labanakt ir uždaryk duris dėl viso pikto.- kažkurios iš sesių balsas. Aš nežymiai šyptelėjau.
- Gerai, gerai tik nerėk, Marena.- gynėsi pasimetęs Džaideno balsas.
  Po kelių akimirkų į kambarį įėjo Džaidenas ir keistai mane nužvelgė:
- Ko tokia išsišiepus? Beje, gražiai atrodai.
- Ačiū.- sumurmėjau aš.
- Girdėjai mūsų pokalbį su sese?- neviltingai tarstelėjo jis.- nekreipk dėmesio, ji mėgsta viską perkreipti.- pridūrė jis.
- Viskas gerai.- ramiai atsakiau nusišypsodama.
- Ką reiškia viskas gerai? Kokia prasme?- nepatikliai į mane pažvelgė jis ir atsigulė į sudedamą lovą, o aš pasekiau jo pavyzdžiu ir taip pat atsiguliau į lovą.
- Tau patogu toje lovoje? Rytoj pirmadienis, tau į praktiką, išsimiegosi?- staiga susirūpinau aš, kokio velnio, pati nežinau.
- Taip, žinoma.- tarstelėjo abejingu balsu jis.
- Tikrai?- pasiteiravau.
- Aišku, kad ne!- susierzino jis.
- Tai gal apsikeičiam vietomis. Tau juk į darbą, o man ne,- pasiūliau.
- Miegok, nesiūliusi,- supyko jis ir tada aš suprantau, kad ant tos lovos siaubingai nepatogu.
- Ateik, Džaidenai, pas mane. Tau rytoj į darbą ir nenoriu matyt zombio ryte, ateik, be jokių atsikalbinėjimų.- liepiau jam.
  Džaidenas susirangė šalia manęs ir nusišypsojęs padėkojo už supratingumą, o paskui mane apkabino ir mes puikiausiai užmigome.

Tai tokia dalis gavosi. Buvo šiek tiek romantikos. :) Tikiuosi, patiko. Rašykit nuomones.