Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

Su dvynėmis

Visanos akimis:

  Atsikėlusi pajaučiau Džaideno ranką ant mano pečių. Nusišypsojau ir atsikėlusi nuo lovos nuėjau pažiūrėti kiek valandų. Lygiai aštuonios! Tokiu metu Džaidenas jau turi būti darbe! Priėjau prie vaikino ir švelniai papurčiau. Jokios reakcijos. Jis tik apsisuko ant kito šono ir tada pajautė, kad šalia nėra manęs. Iškart atmerkęs akis apžvelgė visą lovą ir pakėlęs akis pastebėjo mane.
- Jau buvau išsigandęs,- tai tarstelėjęs vėl nusisuko miegoti.
- Džaidenai!- pašaukiau jį.
- Duok man pamiegoti,- sumurmėjo ramiausiai.
- Tuoj aš duosiu tau pamiegoti! Dabar aštuonios valandos, genijau miegali! Į darbą ruoškis ir moralui direktoriaus irgi ruoškis!- rėkiau jam į ausį.
- Ačiū, kad pažadinai, man šiandien į darbą vėliau nei paprastai,- šyptelėjo jis.- Ateik dar pamiegosim. Pas mane žadintuvas nustatytas. Beje, su tavim labai faina miegoti. Ateik,- murkė jis.
- Aargh. Kvailys,- tarstelėjau ir atsiguliau šalia jo. Pajaučiau kaip jis sukikeno ir apkabino mane per liemenį. Kažkaip išdrąsėjo, žiūriu. Na, tiek to pratylėsiu, nieko nesakysiu.

Po valandos

Džaideno akimis:

  Išgirdau kaip pradėjo skambėti žadintuvas. Patraukęs ranką nuo Visanos liemens pradėjau ruoštis. Šiek tiek buvau nustebęs kai jai ant liemens padėjau ranką, o ji nieko nesakė ir neniurzgė. Vadinasi, jai patiko. Puikumėlis!
  Po kelių minučių jau buvau darbe ir dariau tai ką darau visąlaik, gydžiau arba mokiausi gydyti pacientus.

Visanos akimis:

  Jaučiau ir girdėjau kaip Džaidenas išvažiavo į darbą. Atsikėliau ir nupėdinau į dušą. Apsipraususi ir susitvarkiusi patraukiau į virtuvę kur jau buvo sesutės.
- Labas rytas, Visana.- pasisveikino abi.
- Sveikos, merginos. Ką veiksim šiandien? Kokie planai?- susidomėjau aš.
- Dabar pailsėsim, pavalgysim, o po to gal vakare galėsime nueiti į vakarėlį?- atsargiai tarstelėjo Nikola.
- O Džaidenas leidžia jums eiti į vakarėlius?- nepatikliai paklausiau ir sukikenau. Nuėjusi prie šaldytuvo ir permetusi akimis turinį, nusprendžiau, kad užsisakysim picos.- Norit picos, mergaitės?
- Taip, žinoma! O Džaidenas mums viską leidžia,- nusišypsojo draugiškai Marena.
- Tada puiku. Dieną suplanuota!- pradžiugau aš.
  Surinkau picerijos numerį ir užsisakius dvi picas.
  Po penkiolikos minučių, picos jau buvo vietoje.
- Gal filmą pažiūrim valgydamos?- pasiūliau aš.
- Žinoma!- sušuko abi.

Po dviejų valandų

- Tai ruošiamės į vakarėlį? Tik nežinau kur.- tarstelėjau ragindama.
- Mūsų vienas draugas gyvena netoli nuo čia ir šiandien rengia vakarėlį. Ir taip einam ruoštis,- paaiškino Nikola.
- Puiku, eime.
  Apsirengiau juodą aptemtą suknelę ir mano mėgstamiausius aukštakulnius. Plaukus susirišau į laisvą kuodą. Atrodžiau pritrenkiančiai.
- Tai ką, varom?- pasakiau žargoną ir sulaukiau taip pat stulbinamai apsirengusių sesių pritarimo.

Tai tiek. Bent du komentarai ir labai skubėsiu parašyti kitą dalį. ;)