Mirties mokslininkė (Trumpam sustabdyta.)

„Geras" daktaras

Džaideno akimis:

  Jau para kaip sėdžiu prie Visanos palatos ir laukiu kol ji atsipeikės. Po kurio laiko iš palatos išeina sunerimęs daktaras ir mosteli ranka man prieiti. Aš staigiai priėjau, o jis nutaisęs labai susirūpinusį veidą pradėjo man aiškint:
- Suprantat... Ji jau ne pirmą kartą papuola į mūsų ligoninę su suicido bandymu ir tiesiog mes privalome ją pervesti į rimtesnę palatą, kurioje ją gydytume psichiškai. O dabar galite ją aplankyti, ji atsipeikėjo. Jau rytoj ji bus pervesta į kitą palatą.- visai ramiai man aiškino kolega, tik nepažįstamas.
- Ką?! Kokį velnią jūs ruošiatės su ja daryt? Aš pats daktaras ir ja pasirūpinsiu! Aišku? Šiandien galiu paimti ją namo?- užsiplieskiau aš. Kokį dar gydimą psichiškai?! Aš jiems parodysiu kam šito gydimo reikia! Ir jie vadinami gydytojais?! Morge jie turi dirbti, o ne ligoninėj! Psichai!!!
- Ne, jos namo kol kas vežt negalima. Ji pabus pas mus. Jei jau taip nenorite, kad ji čia liktų galite paimti namo poryt, bet turėkit omeny, kad jei ji bandys dar kartą nusižudyti, tas kartas bus lemiamas! Aš jus perspėjau, paskui neverkit!- griežtai nukirto „daktaras“ su pašaipėles gaidėle balse. Aš galutinai įtužau!
- Jūs ne gydytojas, jūs žvėris, turėkite tai omenyje!- išrėžiau jam tiesiai į snukį. Tokio naglumo aš nesitikėjau!„Aš perspėjau, paskui neverk.“ Dar pažiūrėsime kas čia verks kai neteks „mylimo“ darbo. Jis pasigailės!- O koks jūsų vardas?- pavymui sušukau, gi reikėjo žinot to asilo vardą, kad paskui atsikeršyt!
- Alex Morger! - atsakė išsišiepdamas iki ausų.
  Neslėpsiu, bet pavardė jam tikrai tinka.

Šiek tiek atsipeikėjęs nusprendžiau užsukti į Visanos palatą. Kai tik įžengiau pro palatos slenkstį sulaukiau dviejų neapykantą spinduliuojančių akių...

Ačiū visiems kas skaito, o ypač didelis dėkui UgnKurlaviit už kiekvieną nuoširdų komentarą po dalimi.😍 Ačiū už palaikymą.😊 Kitą dalį pasistengsiu parašyti kuo greičiau.