Banalu, Bet Kitaip Mylėt Nemoku (✔)

•1•

-Greičiau, parodyk!

-Ką? – Elzė ranka užčiaupė Leilos burną.

Ši išsilaisvinusi užmynė jai ant kojos ir ištraukė telefoną jai iš rankos. Užšokusi ant lovos pasileido plaukus ir pradėjo Elzei gerai žinomą pasirodymą- jos žinučių skaitymą.

- „ Tai gerai, aš būsiu laisvas šeštą.“, „Pasiimsiu ir draugą“, „Kokius ledus labiausiai mėgsti?“

Pagaliau Leilai baigus skaityti žinutes abi merginos prapliupo juoktis. Elzė užoko ant lovos ir pagriebė telefoną kaip prieš porą minučių, tai buvo padariusi jos geriausia draugė.

-Tai viskas tarp jūsų rimta?- vis dar šypsodamasi paklausė Leila.

-O kaip tau atrodo? Juk jis nekoks pienburnis, kad viskas būtų nerimta. Elzė kumštelėjo Leilai į šoną ir vėl įsikniaubė į telefoną.

Leila visada mokėjo pralinksminti. Kartą ji nusidažė plaukus mėlynai per Valentino dieną vien tam, kad pralinksmintų merginas pergyvenančias dėl vaikinų dėmesio. Tądien visa mokykla kuždėjosi, bet Leilai buvo nė motais. Būtent tokia ji yra prie aplinkinių. Nors tikrąją ją pažįsta tik Elzė. Ji matė ją ir verkiančią, ir besijuokiančią, perskaitydavo, kas dedasi  jos galvoje vien iš žvilgsnio. Nenuostabu, juk merginos geriausios draugės nuo šešerių.

Matydamos, kaip kitos merginos pykstasi dėl vaikinų, Elzė su Leila negalėjo atsistebėti merginų kvailumu. Juodvi prisiekė, kad neatsiras toks vaikinas, kuris galėtų jas sukiršyti. Ir iš tikrųjų, jos šios priesaikos šventai laikosi. Tik kartą būdamos aštuonerių  pirmą kartą išgirdusios pasaką „Princesė ir varlius“ susipešė dėl varlės.

-Tau ne tik rašo, bet ir skambina,- pasigirdo skardus Leilos juokas.- Neatsiliepsi?

Sekundę palaukusi, Elzė perbraukė pirštu telefono ekraną.

-Sveikas, Dainiau,- merginos veide iškart pasirodė šypsena. Leila tik pakraipė galvą.- Kodėl negalėsi? Tu juk pats pasiūlei. Na gerai, tada poryt.
Mergina numetė telefoną ant lovos, o pati nuėjusi prie lango užtraukė užuolaidą.

-Koks keistas, tas tavo vaikinas. Kviečia į pasimatymą, o paskui staiga jį atšaukia.- šįkart be šypsenos Leila pažvelgė į Elzę.

-Tik nepradėk, juk jis turi darbą.

-Nepradedu, tiesiog konstatuoju faktą.

Dabar jau abi merginos stovėjo prie lango žvelgdamos į vakarėjantį miestą.