Banalu, Bet Kitaip Mylėt Nemoku (✔)

•21•

Išklausęs įrašą iki galo, Giedrius nė akimirkai nesujudėjo, neparodė jokio ženklo, kad tai ką išgirdo gali būti tiesa, kad Aida nemirė, o Juras ir kiti susimokę prieš jį. Nė akimirkai ranka, laikanti ginklą nenusviro. Nepatikėjo, tas šunsnukis tikrai nepatikėjo,- mintyse dėliojo Dainius, vis dar nenuleidžiantis akių nuo žilaplaukio, tvirtai pasiryžęs kartu su Elze iš miško ištrūkti gyviems.

-Pasakykit vieną priežastį kodėl turėčiau jūsų nenušauti?- šaltu balso tonu išbėrė žodžius vyras.

Elzė matė, kaip Dainius įsitempė, žengė žingsnį pirmyn, rengiantis žūtbūt užkirsti tam paranojikui kelią, bet ši buvo greitesnė.

-Galiu parūpinti jums sveikus plaučius. Juk jums jų reikia ar ne?- pažvelgė ne tiek į Giedrių, kiek į Dainių, akimis maldaudama šį nieko nesakyti ir leisti jai pabaigti, tai ką jis jau seniai pradėjo.

-Tikrai?- sarkastiška vyro šypsenėlė išryškino raukšles aplink lūpas.- Pasakyk vardą ir pavardę to geraširdžio donoro ir jus paleisiu,- dabar jau rimtu veidu ištarė žilaplaukis.

Elzė sekundę pajautė Dainiaus žvilgsnį svilinantį ją nuo akių iki kojų. Žinojo, jai dabar nepasakys to žmogaus vardo jie sudegs, ir visas šis spektaklis pavirs į du šūvius, į porą aplodismentų už gerą vaidybą.

- Jei ir pasakysiu tą vardą, kokia tikimybė, kad mus paleisi?- dabar jau Elzė perėmė valdžią į savo rankas.

-Jokios, bet aš žodžio žmogus, tai gal jums palengvins apsisprendimą,- nepriimdamas rimtai Elzės mesto iššūkio ramiausiai atsakė žilaplaukis.

Elzė jautė, kad ant kortos pastatyta per daug, bet dabar kelio atgal nėra. Jei ji neištars to vardo viskas baigsis greičiau nei ji galėtų pagalvoti.

-Leila. Leila Miliraitė,- nei nesumirksėdama atsakė mergina.

-Jei išsiaiškinsiu, kad tokia Leila neegzistuoja, antro šanso nebus.

***

- Išduoti savo geriausią draugę? Elze, to jau per daug,- kratydamas galvą vis dar negalėjo patikėti vaikinas.

-Elze, to jau per daug, išduoti, ir dar geriausią draugę!- suploninus balsą juokingai pamėgdžiojo vaikiną,- Gal pirmiau reikėtų pradėt „Ačiū, Elze, mes dar gyvi!"?

-Kas tau pasidarė? Tu ką, galėtum ir savo pačios brolį lengva ranka pakišt po skalpeliu?

Dabar Elzė negalėjo sulaikyt juoko, galbūt tikrai dėl to, kad jie dar gyvi, o galbūt tik dėl to, kad Dainius taip pat patikėjo jos melu. Negi ji tikrai galėtų išduot Leilą? Tam reikėtų, kad ji pati būtų lavonas.

-Eik tu,- staiga sustojo ir pasinėrė į Dainių, suveldama jam jau paūgėti spėjusius plaukus,per šitą sumaištį jis visai pamiršo rūpintis savimi, bet susitaršę, kaštoniniai jo plaukai tik pridėjo savotiško žavesio.-Negi tikrai patikėjai?

Dabar jau ir Dainiaus veide atsirado kukli palengvėjimo šypsenėlė.

-Tu stovėjai maždaug taip,- atsistojo į ją it statula.-Tai Leila, tai Leilos jums reikia,- per daug rimtu veidu ir perdėm šiurpiu balsu pašiepė merginą, dabar besijuokiančią iš savęs.-O jei rimtai, kada spėjai viską sugalvoti ir perspėti Leilą?

-Kol važiavom iki to miško. Tas psichas visą kelią buvo nusitaikęs į mane, bet žiūrėjo tik į tave, o aš taip atsargiai dėliojau raidę po raidės, kol jūs abu nieko nepastebėjot.

-Gerai, bet daugiau negalim gaišt, reikia nusiųsti viską, ką nufilmavom toje „operacinėje" ir įrašą, kuriam pasakoja Aida.

***

-Čia ramu, skambink,- ištarė Elzė iš už džinsinių kelnių ištraukdama pigų telefoną, pirktą prieš keletą valandų. Vaikinas prisimerkęs nužvelgė Elzės telefono slėptuvę, ką tik suvokdamas iki kokių smulkmenų ši viską apgalvojo.

-Kas? Čia nėščiųjų kelnės, puikiai tinka mažiems daikams slėpti, nežinojai?- nusijuokė mergina.

Pora mygtukų spustelėjimų ir ...

-Noriu anonimiškai pranešti apie nelegalią prekybą organais ir asmenis, kurie tuo užsiima, taip pat tuoj pat atsiųsiu įkalčius,- vaikinas atsiduso.-Prašau, kuo greičiau sulaikykite juos, kol nežuvo dar daugiau nekaltų žmonių...