1

348 14 2
                                    

-Išjunk tą muziką, nes ji man greičiau įvarys depresiją, nei tau, nors tu jos klausais daug ilgiau nei aš,- šiandien jau kelintą kartą išgirdusi priekaištavimą dėl savo pasikeitusio muzikos skonio pramerkiu akis ir grįžtu iš transo. Kayla pamačiusi, kad pramerkiau akis palaukia kol patylinsiu savo naująjį įprotį ir išeina pro duris.

Muzika groja dabar taip tyliai, kad girdžiu visą miesto triukšmą, kuris sklinda pro uždarą langą, bet vis tiek sugeba prasiskverbti. Supratusi, kad nepavyks prisiminti vaikino iš nuotraukos, mažo berniuko, kurio jau nebematau beveik visus metus, nei sapnuose, nei prisiminimų nuotrupose, tik tai per nuotrauką, kuria vis dar turiu iš tetos. Atsistoju prie veidrodžio ir susikėlusi plaukus aukštyn susirišu kuoduką iš kurio iš karto iškrenta kelios sruogos. Nekreipdama į tai dėmesio atsisėdu ant žemės ir užsidėjusi ausines visu garsumu pasileidžiu vėl Linkin Park ir paimu į rankas žmogaus anatomijos vadovėlį ir susitelkiu į tekstą.

Perskaičiusi dar vieną skiriu į priekį pamatau per knygos viršų Kaylos kojas ir iš jos judesių galiu suprasti, kad ji ja stuksena į grindis ir greitai susinervins, tad nieko daugiau nelaukusi išsitraukiu ausines ir pakeliu akis į ją.

-Sakei, kad eisi su manimi į koncertą, tad tau liko mažai laiko prieš išvažiavimą,- tik tiek pasako ir nesitraukia iš kambario, o laukia kol aš apsirengsiu. Pasikeičiu palaidinę į baltus marškinius ir atsistojusi prieš veidrodį dar kartą pasitvarkau plaukus ir pagriebusi nuo kėdės juodą kožą apsirengiu ir apsiaunu kareivinius batus.- Negi eisi taip apsirengusi?

Išgirdusi tokį klausimą pasižiūriu į ją ir pamatau, kad ji yra daug labiau išsipusčiusi ir savo veidą išpaišiusi ornamentais bei su aukštakulniais.

-Taip, o kas blogai?- pakalusiu ir patraukiu iš savo kambario, kad tik tai nereikėtų klausytis jos kalbėjimų apie mano pasikeitusi stilių.

-Blogai tai, kad tu pasikeitei, pernelyg,- pasakiusi nelaukia mano jokio komentaro, bet tiesiog patraukia pro duris ir laukia kol aš irgi išeisiu. Praėjo visi metai, bet visi aplinkiniai pastebi mano pokyčius ir nieko apie juos nesako, nors juos tai ir skaudina, kad savo mėgstamą užsėmimą mečiau dėl to kad jis man buvo per skaudus, mečiau ir fotografiją ir piešimą.

Užrakinu duris ir patraukiu prie automobilio, kuriame jau laukia nekantraudama Kayla, nes ji tempiasi mane į kažkokio atlikėjo koncertą, kuris jai dabar labai patinka ir visą laiką zyzė man dėl jo muzikos ir artėjančio koncerto į kurį sutikau kartu su ja nueiti vien dėl to, kad gaučiau daugiau ramybės. Dabar sėdime ir traukiame į jo koncertą. Nesiklausiau jokios jo muzikos tik tai girdėjau nuotrupas kai ji jos klausosi.

Sustojame didelėje automobilių aikštelėje ir vos tik išlipus žmonių garsūs pokalbiai ir šūksniai. Apsidairiusi aplinkui pamatau dar daugiau merginų išsipaišiusių savo veidus visokiais ornamentais, kurie atrodo, kad tęsiasi toliau ir nuo veido ir sukuria tam tikrus specifinius raštus. Jos visos traukia kuo griečiau prie įėjimo ir vis sustodavo prie jų ir nusifotografuodavo keistai pozuodamos. Draugė manęs nelaukia ir patraukai kuo greičiau skubėdama į priekį taip pat sustodama prie durų. Pamačiusi, kas prie jų yra suprantu, kodėl visos fotografuojasi prie atlikėjo plakato, kuriam matosi tik tai jo veido kontūrai, kuriuos išryškina ant veido nupiešti ornamentai kaip ir ant merginų veidų, o kitą pusę veido uždengia vaikino plaukai. Didelėmis raidėmis parašyta „Luke", tikriausiai tai jo vardas ir plakato apačioje yra paprastas sakinys, kuris man sukelia tikt ai šypsena: Tai mano istorija. Kaip galima atskleisti savo istorija tokiai gausybei žmonių?

Kayla atsistoja prie jo ir kaip ir visos papozuoja, kol aš turiu ją nufotografuoti. Greitai padarau kelias jos nuotraukas ir nieko nelaukusi atiduodu jai telefoną ir patraukiu pro įėjimą.

Ilgiuosi tavęs... 2Where stories live. Discover now