Ilgiuosi tavęs... 2

15

-Aria tu jau pasiruošus?- išgirstu kaip iš savo kambario sušunka Kayla.

-Kam?

Prasiveria mano kambario durys ir išvystu pasipuošusia Kaylą, o ji smerkiamai nužvelgia mane. Guliu lovoje su pižama, o šalia kompiuteris ir aš pasiruošusi vakarui.

-Žadėjom kažkur eiti?- vis dar sutrikusi paklausiu jos, bet ji man nieko neatsako tik atsidususi nueina iki mano spintos ir paėmus rūbus numeta šalia manęs. Klausiamu žvilgsniu pasižiūriu į ją ir ji neiškentus pavarto akis.

-Arono gimtadienis. Surengėme jam vakarėlį. Sakiai , kad būsi. Tad renkis.

Ji išeina iš mano kambario, o aš vis dar sutrikusi pasižiūriu į kalendorių. Gruodžio 1 d. tikrai, atsimenu kaip sutikau, o dabar net neturiu jam dovanos paruošusi. Peržvelgiu visus daiktus, kas yra mano kambaryje ir vienas man pasirodo tinkamas, tad išlipusi iš lovos iš pradžių supakuoju ją ir tada apsirengiu.

Juodi suplėšyti džinsai, juoda su šleikutėmis maikutė ir odinis švarkelis. Užsidedu kelis aksesuarus ir išsišukavusi plaukus palieku palaidus. Paimu dovaną ir telefoną. Apsižvalgiusi po kambarį suprantu, kad man daugiau nieko nereikia tad tiesiog patraukiu prie Ky, kuri manęs laukia prie durų. Apsiaunu batus ir kartu su ja patraukiu į automobilį.

-Ir ką gi dovanoji tokio jau didelio?- balse girdžiu juoko gaidelę, tad tik nusišypsau.

-Gal kažkada pamatysi...

Nutęsiu ir ji daugiau nebeklausia, o aš nesiteirauju ką ji. Gal mano dovana nebus per daug imtimi? Kodėl tik dabar apie tai pagalvojau? Juk ji nieko tokio nesako, aš tik noriu jį pradžiuginti... o gal sako? Net nebežinau ką daryti dėl dovanos ar ją jam dovanoti ar ne? Kodėl privalėjau pamiršti apie jo gimtadienį.

-Kaip tu taip staigiai galėjai jam, išrinkti dovaną, aš net neįsivaizduoju ar jam patiks mano...

-Kayla, tu nors apgalvojai dovaną, o aš net to nepadariau, aš tik paėmiau ją nes nieko kito nebesugalvojau,- prisipažįstu, bet ji nei kiek neaprimsta, o aš taip pat ne.

-O kur vyks?

-Jo bute, sugebėjom paprašyti Aideno, kad jį kur nors išsivestu, o Mia su Džeimsu jau rengia kambarį. Busime tik mes tad daug ko nereikia.

Jo namuose, buvau ten vienintelį, kartą kai jis parvežė mus iš koncerto, o dabar važiuoju vėl ten. Kayla neatrodo nei kiek sutrikusi ir visai linksma, o aš net nežinau ar man reikia iš tiesų čia važiuoti. Juk bet kas gali įvykti ir tada bus tikrai ne tie patys normalūs santykiai iki kokių dabar priėjome.

Kayla sustoja aikštelėje ir išlipame. Nežinau ar gerai darau dovanodama jam tai, nes tai parinkau per skubėjimą, bet tikriausiai nieko tokio, nes jis vis tiek nematys to šiandien. Patraukiame į jo butą. Vos tik praveriame duris išgirstame kaip Mia aiškina Džeimsui, o jis jos klauso ir nebando priešintis, nors kažką jau žino apie tai kai merginos būna susinervinusios. Džiugu matyti nusistovėjusius poros santykius. Jos balse girdisi daug nerimo ir man atrodo ji greitai pradės rėkti.

-Mes jau čia!- Kayla jai sušunka ir Mia staigiai išdygsta priešais mus.

-Puiku, eikite į virtuvę sudėkite maistą ir tada mes viską paruošime bus jau baigta tikėkimės, kad suspėsime.

Padedame dovanas prie kitų ir patraukiame vykdyti Mios įsakymų. Viskas jau gerai paruošta beliko tik maistas ir viskas bus baigta. Vos tik įkėlusi koją į virtuvę išgirstu kaip suskamba durų skambutis ir Mia prie jų vėl staigiai prilekia pagriebia picas ir sumokėjusi užtrenkia duris ir toliau peržiūri ar viskas yra taip kaip ji nori.