Ilgiuosi tavęs... 2

21

Kai skruostais nustojo bėgti ašaros, atsistoju iš vietos ir nusispyrusi aukštakulnius pajudu iš vietos į savo kambarį. Telefoną padedu ant stalo, o jis vis nenustoja skambėjęs. Nebegalėdama to pakęsti jį nutildau. Dėdama telefoną ant stalo sujudinu kompiuterio pelytę ir jis įsijungia.

Jo skleidžiamos šviesos man pakaks. Patraukiu prie savo spintos ir pradedu dėti svarbiausius daiktus į kuprinę. Vėliau Kayla likusius nusiųs kur paprašysiu. Susidėjusi viską ką mano nuomonę reikėtu atsisėdu ant lovos ir pasidėjusi rankas ant kelių suleidžiu pirštus į plaukus.

Kokia aš kvailė.

Reikėjo pasimokyti jau pirmą kartą.

Pasiimu kėdus ir juos užsimaunu ant kojų. Apžvelgiu dar kartą kambarį ir pagriebusi telefoną nuo stalo įsimetu jį į kuprinę. Atsidustu ir jau einu pro duris, bet išgirstu suskambanti kompiuterį ir jo ekrane pamatau Senos nuotrauką.

Atsisėdu į kėdę ir atsiliepiu.

-Kas atsitiko?- ji iškarto manęs pakalusia, nors tamsoje nesimato mano veido, bet ji kažką pastebėjo.

-Nieko,- pabandau apsakyti, bet pajaučiu kaip balsas suvirpa.

-Ką prisidirbai?- ji manęs griežtai pakalusia. Matau kaip jos akys susiaurėja ri ji jau bando kažką įžvelgti.

-Sakiau, kad nieko, viskas gerai...

-Tu esi viena, per Valentino dieną ir man atsakai. Reiškia kažkas atsitiko,- sujungusi visus galus paaiškina ir suprantu, kad daugiau nuo jos neišsisuksiu.

-Kaip ir išsiskyriau su Aronu...

Matau kaip ji susilaiko nepasakiusi, kad sakė, jog yra blogai susidėti su buvusiu todėl apsidžiaugiu, nes kitaip būčiau neištvėrusi, jei dar ir ji norėtų ką nors man pasakyti mane dar labiau nuliūdindama.

-Ką žadi daryti?

-Nežinau,- atsakau tiesiai šviesiai, nes neįsivaizduoju ką turėčiau daryti.

-Skrisk namo,- pasako taip paprastai, kad aš net sudvejoju.

-Turi omenyje Anglija?

-Taip.

-Nežinau, pagalvosiu...- pasakau ir pasisuku į šoną.

-Gerai, tik žinok, kad jei norėsi, gali skambinti man gerai?- aš palinksiu galvą ir jai atsijungus aš išjungiu kompiuterį ir pagriebusi daiktus išlekiu iš buto į taksi.

Oro uoste nusiperku bilietą nekreipdama dėmesio į tai kaip atrodau, nors ir susilaukiu daug keistų žmonių žvilgsnių. Puošni juoda suknelė, ilgas paltas ir kedai, o šukuosena išsidraikiusi ir visas tušas nubėgęs.

Atsisėdusi lėktuve užmerkiu akis ir užmingu kai tik pakylame į orą.

-Aš tave prisiminsiu visada, nesvarbu, kas benutiktu,- pasakiusi apsikabinu Eriko kaklą ir pabučiuoju jo skruostą. Jis nusijuokia ir apkabina mane.

-Aš irgi tavęs niekada nepamiršiu undinėle,- pasakęs apkabina mane dar tvirčiau, o aš nuo to pradedu muistytis, nes jaučiu kaip pradedu dusti.

-Pasižiūrėkit į čia,- atsisuku į savo mamą, Erikas uždeda ranką ant mano pečių ir mama mus nufotografuoja.

Kai gavau nuotraukos dvi kopijas aš iškarto išlėkiau iš namų ir pribėgusi prie draugo namų kumštuku padėjau daužyti jo laukujes duris, kol jis jas atidarė. Kai tik išvydau jį ištiesiau jam jo nuotrauką ir išsitempiau jį į lauką žaisti.

-Mes visada busime kartu,- pasakiusi ištiesiau savo mažyli ir jis man pritaręs padarė tą patį ir pažadėjom vienas kitam.

Po kelių savaičių kai į svečius atvažiavo močiutė su seneliu, tetos nebuvo. Mama pasakė, kad ji išvažiavo į kitą šalį. Paklausiau ar ją aplankysime. Pasakė, kad ne, nes per toli. Vakare verkdama nuėjau prie Eriko durų, bet niekas neatidarė. Grįžusi namo sužinojau, kad jie irgi išvažiavo.

Mane paliko visi žmonės, kuriuos myliu.

Nesuvaldžiusi pradėjau galiai raudoti ir mama manęs nuraminti negalėjo.

Pramerkusi akis atsimenu kas dėjosi po to įvykio. Aš nei valgiau nei norėjau ką nors veikti. Jaučiausi įskaudinta, nes jie mane paliko ir nieko nepasakė. Nežinau kaip tai užmiršau, bet dabar suprantu, kodėl man sunku prisileisti labai arti savęs žmones. Tačiau su Aronu buvo kažkas kito. Jis sugebėjo prie manęs prieiti. Jis sugebėjo mane priversti jaustis gerai, bet jis pats viską sugriovė.

Nežinau ką turėčiau daryti toliau, bet dabar noriu tik ramumos.

Lėktuvui nusileidus patraukiu su kuprine ant pečių iki patikrinimo punkto, o tada į lauką ir pasigavusi taksi važiuoju į miestą.

Įsijungiu telefoną ir pamatau praleistų daugybę skambučių nuo Arono. Kayla ir Mia tikriausiai naujienų dar nepamatė, todėl jos dar man neskambino. Įeinu į žiniasklaidos tinklalapį ir pamatau Arono nuotrauką išeinančio iš restorano.

Visa straipsnio esmė, buvo, kad jis savo, kaip žvaigždės, profilyje apskelbė informaciją, kad eina į pasimatymą ir parašė į kokį restoraną bei įdėjo savo nuotrauką, kaip jis atrodo.

Nebenorėdama to matyti įdedu telefoną atgal į kuprinę, bet už akių užkliūna nuotraukos kampas todėl paimu ir ją ištraukiu. Perbraukiu su pirštu per berniuko veidą ir iš akių išrieda ašara.

Sustojusi prie namų ir sumokėjusi taksistui išlipu ir aptraukiu į vidų.

Viduje nieko nėra.

Visur ramu.

Padedu daiktus prie durų ir patraukiu į savo kambarį. Visa išsekusi nuo patirtų ir išgyventų emocijų nusivelku paltą ir griūnu į savo lovą ir užmerkiu akis.

***

-Aria, kas atsitiko?- išgirdusi šūksnį piną nustebimo pramerkiu akis ir atsisėdu lovoje susitelkdama į žmogų, kuris įžengė pro duris ir mane pažadino.