Ilgiuosi tavęs... 2

7

Stovu eilėje prie įėjimo ir šį kartą viena. Aplinkui būriuojasi žmonės ir kai kur matosi gerbėjų su plakatais, bet čia daug ramiau nei praeitame koncerte, kuriame buvau.

Kai tik praeinu pro bilietų tikrinimo punktą patraukiu su visų kitų gerbėjų pulku link scenos ir braunuosi link priekio, kad galėčiau juos kuo geriu matyti ir dainuoti, kartu su jais. Kiek esu mačiusi jų koncerto pasirodymų, man labiausiai patinka tai, kad jie elgiasi kaip nieko neišsiskiriantis žmonės ir matosi, kad jie mėgaujasi tuo ką daro.

Plaukus esu susirišusi į kasytes, o mano violetinė sruoga matosi vienoje kasoje ir šiek tiek keistai atrodo, bet man tai atrodo įdomiai ir linksmai per jas perbraukiu.

Man už nugaros renkasi vis daugiau žmonių ir pagal laiką koncertas turėtų greitai prasidėti.

Greitai užgesta šviesos ir iššovus ugnies fejerverkams pasigirsta muzikos garsas ir prasideda koncertas. Prisidedu prie kitų gerbėjų ir dainuoju kartu su jais. Tiek kartų esu girdėjusi jų dainas, kad dabar net užsimerkusi ir išgirdusi pirmus akordus, galiu pasakyti kokia daina.

Prasideda viena iš lėtesniųjų jų dainų ir aš klausausi kaip tai yra atliekama ir mėgaujuosi tuo garsu. Klausausi žodžių, nes jei ne tie žodžiai būčiau daug sunkiau sirgusi ir nebūčiau galėjusi taip greitai visko pamiršti ir taip dažnai apie tai nebegalvoti. Linguoju pagal muzikos ritmą ir sudainuoju kai kurias eilutes, nes jos man labiausiai įstrigo atmintyje.

Vėl prasideda viena iš gyvesnių dainų ir su kitais gerbėjais ir atlikėjais traukiu iš visos širdies dainos žodžius:

-Check my pulse and if I'm dead, you owe me,- išrėkiu šiuos žodžius ir toliau dainuoju priedainį.

Jei ne ši daina, aš jų niekada nebūčiau radusi ir tikriausiai dabar klausyčiausi panašaus atlikėjo kaip Luke, bet tokiai muzika, mane daug labiau nuramina.

Išeinu iš koncerto ir sustoju prie pat išėjimo. Suku rankose telefoną ir galvoju ar tikrai turiu rašyti Aronui. Gal man tiesiog grįžti namo ir pailsėti, nors ir pažadėjau, kad atvyksiu.

-Aria?- pajaučiu tvirtą ranką ant savo peties ir apsisukusi pamatau Luke, kurio plaukai dabar yra nudažyti mėlynomis sruogelėmis, o ant veido matosi ornamentai.-Ką čia veiki?

-Buvau koncerte, negi nesakiau, kad į jį vyksiu?- sutrikusi paklausiu ir nustoju rankose sukusi telefoną, pamiršdama savo apmastymus.

-Tikriausiai, kad sakiai, kaip koncertas?- apkabinęs per pečius patraukia mane toliau nuo išėjimo.

-Gerai, daug geriau nei namuose klausytis jų muzikos ir dainuoti,- pabandau pajuokauti, bet nelabai kas pavyksta todėl tik nusišypsau pabandydama tai nuslėpti.

-Tikrai daug geriau gyvai, bet aš nelabai mėgstu tokia muziką. Atvykau čia vien dėl to, nes man liepė vadybininkas. Kartais atsibosta, kai viskas suplanuota,- atsidūsta ir apsižvalgo aplinkui. Paseku jo pavyzdžiu ir matau, kad į mus jau pradėjo žiūrėti kai kurios merginos. Tikriausiai jį atpažino tik nenori apsirikti.-Ar turi planų šiam vakarui?

Mano atsakymą nutraukia automobilio garso signalas ir pasižiūrėjus į tą pusę pamatau, kad aikštelėje jau yra sustojęs Aronas ir laukia manęs bei taip pat keistai žiūri į Luke.

-Matau tavęs atvažiavo,- pasako tyliai.- Tai gal vis tiek gausime dar progą praleisti laiką kartu.

Tai pasakęs jis mane apkabiną ir aš vis dar sutrikusi su juo atsisveikinu ir matau kaip jis keistai pasižiūri į Aroną, bet papurtęs galvą patraukia prie savo apsauginių.