𝐄𝐑𝐆𝐎 𝐒𝐔𝐌 ↣ 𝚃𝚘𝚖 𝚁𝚒𝚍𝚍𝚕𝚎 𝚏𝚊𝚗𝚏𝚒𝚌𝚝𝚒𝚘𝚗

VII

VII. Kaspijanas.

Po apsilankymo direktoriaus Dipito kabinete jo pasakyti žodžiai dar ilgai aidi Tomo Ridlio galvoje, tačiau padaro jam visai kitokią įtaką nei buvo galima tikėtis. Jis tampa ramus, abejingas viskam, ką apie jį mano ir šneka mokytojai, bei visiškai atsidavęs mokslams. Tomas dienas laisvas dienas leidžia bibliotekoje arba savo miegamajame, vengdamas ne tik susidūrimo su Dumbldoru, bet ir stegdamasis nesusitikti su panele Blek, kurios kalbos apie būsimąsias pakartotines kvidičo rungtynes jau baigia išūžti jam galvą. Dipito dovanotą vyno butelį Tomas jau kitą dieną paslepia giliai giliai savo lagamine, tikėdamasis, kad ten niekas jo nesuras, ir mano teisingai, nes vynas išlieka savo vietoje iki pat tos dienos, kai pats vaikinas ryžtasi jį iš ten ištraukti. Tuo tarpu Dumbldoras, sužinojęs, kad direktorius Dipitas jau šnektelėjo su jaunuoliu Ridliu, tačiau nieko nepešė, o gal dėl to, kad jam pasirodė keistas Tomo abejingumas visam kam, ima akyliau stebėti jaunąjį klastuolį ir dar atidžiau sekti, su kuo tas bendrauja ir nuo ko laikosi atokiai. Nežinia, ką jis nori sužinoti. Gal paprasčiausiai tikisi, kad nieko ir nesužinos.

Na, o spalio viduryje orams einant vis šaltyn, o dienoms trumpyn Tomas Ridlis sužino apie Trimito rengiamą numylėtinių susitikimą, kuris, tiesa, jo visai nepradžiugina, kadangi vaikinas jaučiasi esąs per daug užsiėmęs tokioms paikystėms. Tikėdamasis prailgusio vakaro, kupino nuobodžių kalbų ir jau iki kaulų čiulpų įgrisusių veidų, likus savaitei iki Helovyno vaikinas kartu su Matilda išeina iš Klastūnyno bendrojo kambario paniuręs ir jau iš anksto visais bei viskuo nusivylęs, rodos, niekas nebegali jo nustebinti, o kai žmogus jau niekuo nebesistebi, tai ir gyventi jam darosi nebe taip malonu.

Patekę į tamsiuosius požemius, ten, kur buvo profesoriaus Trimto kabinetas, Tomas su Matilda pajunta ledinį orą, o priėjusių prie durų jų vos nenubloškia vėsumos gūsis. Matilda nenustygsta vietoje, ji matyt to labai ilgai laukia, o Tomas kaip visada paniuręs. Juos pamatęs Trimitas iškart apsidžiaugia, pripuola pirmiausia prie jaunojo Ridlio, sugriebia jo ranką abejais delnais, smarkiai pakrato, vis pliurpdamas, kaip džiaugiasi juos matydama; tada, po keliolikos ilgų sekundžių ateina ir Matildos eilė, o Tomas tuo tarpu pastebi, kad visi Trimito numylėtiniai jau susirinkę ir kad beveik visus žmones kambaryje jis pažįsta. Prie stalo jau sėdi Makmilanas, Travers, Abotas, Not, abu Eiveriai ir net Prevetas, tas išlepęs asilas, tik vienui vienintelio žmogaus Tomas kaip gyvas nė sykio nebuvo matęs; tas žmogus, sėdintis šešėliuose, iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip mokinys, veikiausiai ir buvo mokinys, ir tikrai rodėsi Trimito draugėje pirmą kartą, tačiau profesoriui net nedingteli, kad reikėtų naująjį narį pristatyti.

Visi susėda prie stalo, ir dabar Tomas gali iš arčiau pamatyti ir įdėmiau įsižiūrėti į nepažįstamąjį. Jo veidas prakaulus, kampuotas, balkšvos akys kraujuotais baltymais įsodintos giliai į kaukolę, antakiai juodi ir vešlūs, kaip du varnai virš metalinės saulės, lūpos plonos it mezgimo siūlai, bespalvės, o plaukai tiesūs, siekiantys pečius, drumzlino vandens spalvos. Trimitas užveda kalbą apie kvidičą ir klausinėja abiejų Eieverių, kaip sekasi jų dėdei, kažkurios populiarios kvidičo komandos kapitonui, o tiedu atsako, kad beveik nieko apie jį nežino, tada Trimitas kreipiasi į Ana Travers ir stengiasi užvesti naują temą, tačiau jaunasis klaustuolis jo nesiklauso, jis toks susikaupęs tyrinėja naująjį vaikiną, o tasai taip pat smalsiai žvelgia kiaurai per Tomą. Vaikinas pastebi, kad to jauno žmogystos oda lyg vaškinė, paakiai pajuodę, rankos liesos ir kaulėtos, o vilki jis juodą beformę mantiją, ant pečių krintančią laisvai ir primenančią bulvių maišą, iš jos matosi išlindęs smaragdinis kaklaraištis, patvirtinantis dvi prielaidas: tas žmogus mokinys ir priklauso Klastūnyno koledžui. Nepažįstamasis smelkte smelkia jaunąjį Ridlį savo žvilgsniu, jo lūpos pradeda greitai judėti, atrodo, jis kažką sako Tomui, tačiau tas per šurmulį, kramtymą ir gestikuliacijas nieko negirdi.