Penktas skyrius. Žemėlapis (3)

263 24 0
                                    

– Aš tau sakiau, kad tai nepadės, jis jau viską žino, – konstatavo Rodžeris, purtydamas savo šlapią apsiaustą.

– Turi omenyje Tasdarą? – atidžiai stebėdama jį, Lina atsirėmė į duris.

– Nejaugi pažįsti dar kažką, kas gali mus nužudyti už tai, kad turime Raveną ir Agnesę? – pasišaipė jis. – Žinoma, kad Tasdaras!

– Iš kur ištraukei, kad jis žino?

Vyras susierzinęs nuskubėjo į virtuvę. Lina nužingsniavo iš paskos ir sustojo tarpduryje.

– Kai prieš kelias dienas buvau Tamsos karalystėje, jis kalbėjo užuominomis, – galiausiai prakalbo Rodžeris. – Šiandien tai nutiko ir vėl.

– Ką jis tiksliai sakė?

– Paklausė manęs apie Krištolo rūmus būtent po to, kai ten buvau.

– Palauk, ką tu veikei Krištolo rūmuose? – įtartinai pažvelgė į jį Lina.

– Nejaugi nežinai? Bandžiau išgelbėti mūsų gyvybes. Kol Neptūnas nepasakys Ravenai tiesos, tol būsime saugūs, bet mes nesame tikri, ar jis tai padarys, todėl turėjau įtikinti jį, kad to daryti nebūtina.

– Svarbiausia ne Neptūnas, – primerkė akis moteris. – Jis gali sakyti tiesą arba ne, bet jeigu Ravena atskleis savo galias, mes nieko negalėsime padaryti.

– Kartą Tasdaras sakė, kad Ravenos galios gali niekada nepabusti, jeigu ji gyvens ramų gyvenimą. Viskas, ką galime padaryti, tai saugoti ją nuo ypatingųjų pasaulio.

– Manai, kad tai bus labai lengva? Ravena jau dabar pradeda matyti tai, ką gali matyti tik ypatingieji, kad ir tą tunelį iš mūsų namų į Krištolo rūmus. Šiandien ten jutau jos magišką energiją, žinai, ką tai reiškia? Jos energija dar labai silpna ir per didelį atstumą jos pajusti dar neįmanoma, bet tai ženklas, kad ta energija gali bet kuriuo metu sustiprėti. Ją jau per vėlu apsaugoti nuo kito pasaulio, nejaugi ketini visą laiką ją slėpti nuo Tasdaro?

– Ar tau visiškai nerūpi, kad jis mus nužudys?

– Jis nužudys tik mane, nes perėmiau Raveną iš Arelos, o tu tylėjai, nes aš taip liepiau.

– Tu taip liepei! Nes tai pats geriausias pasiteisinimas! – įtūžo Rodžeris. – Ir žinai ką, tu teisi, tai tavo kaltė, kad mes įklimpome į šį mėšlą. Jeigu nebūtum sutikusi paimti Ravenos, taip nebūtų atsitikę. Be to, puikiai žinai, kad aš tarnauju Tasdarui, kodėl turėjai mane į tai įpainioti?

– Jeigu taip bijai, kodėl negalėjai paprasčiausiai pabėgti tą pačią dieną, kai Ravena atsirado šiuose namuose? – atkirto Lina. – Paklausyk, Tasdaras nė neplanuoja mūsų nužudyti, nes jau seniai būtų tai padaręs, nebent apsirikai ir jis iš tikrųjų nieko nežino.

– Jis jau anksčiau sakė, kad gali daug ką matyti per atstumą, tai reiškia, kad turi tam galią. Melburnas taip pat kažkada tai minėjo, tai negali būti atsitiktinumas.

– Tu bijai ne to, – iškošė pro dantis Lina. – Jeigu Melburnas teisus ir Tasdaras gali matyti mus per atstumą, tu bijai, kad jis sužinos tavo planus ir nužudys tave, o ne dėl to, kad turi jo dukterį.

Ji net aiktelėjo, kai pykčio pritvinkęs vyras sugriebė jai už rankos.

– Tu dar nieko nežinai, – atšovė jis. – Tikriausiai elgtumeisi taip pat, būdama mano vietoje. Tu dar nežinai, ką reiškia žemintis prieš Tasdarą, kai jis tave išgelbėja ir turi būti jam dėkingas, bet tuo pačiu nekenti jo labiau už viską pasaulyje.

Rodžeris iš lėto atleido jos ranką ir užtrenkė kambario duris. Lina apstulbusi nulydėjo akimis pranykstančią tamsią jo figūrą. Kad ir kaip mylėjo ir suprato Rodžerį, šiuo metu niekuo negalėjo jam padėti. Žinojo tik tai, kad dabar būtų geriausia kelioms valandoms palikti jį ramybėje, tad nusprendė išvažiuoti į miestą apsipirkti.

Demono vaikas (I dalis)Where stories live. Discover now