The hot boss✔️

28

Praėjo maždaug kaip savaitė, o gal ilgiau, kaip nematau Sarawat, nekalbu su Juo. Jis nesirodo darbe. Atrodo, kad šis dingo it į vandenį, kas mane labai liūdina. Tikrai nuoširdžiai pasiilgau Jo. Per šį laiką spėjau susivokti, kad Jam jaučiu tikrai labai stiprius jausmus ir net manau, kad tai gali būti meilė Jam. Manau, kad myliu šitą vaikiną, nepaisant visko.

Noriu, kad šis vėl sugrįžtų į mano gyvenimą. Kai turiu laisvą akimirką, pasinaudoju Ja paskambindamas Sarawat, bet nesulaukiu iš Jo visiškai Jokio atsakymo. Net nebesuskaičiuoju kiek nusiunčiau Jam balso žinučių, kurios nukeliauja į balso paštą. Net nebesuskaičiuoju kiek žinučių prirašiau, nuoširdžiai atgailaudamas. Šūdas, net ant pirštų nebesuskaičiuočiau kiek kartų Jam skambinau. Jis dingo it į vandenį. Buvau apsilankęs Jo tėvų namuose, bet jie tik pasakė, kad Sarawat susirado naują darbą, kaip ir gyvenamą vietą, tai mane palaužė. Nebežinojau ko imtis, kad vėl šį susigrąžinti į savąjį gyvenimą. Turbūt persistengiau reikalaudamas iš Jo sekso, bet būdamas prie Sarawat negaliu susilaikyti, nes šis veda mane iš proto. Aš be jo it vystanti gėlė. Man tikrai reikia Jo, be Jo nesu toks koks buvau. Nebesišypsau, mano veidas visada rimtas, nes niekas nesuteikia man šypsenos. Tai sugebėdavo padaryti tik Sarawat. Daugiau niekas kitas.

Iš nevilties ranka nubloškiau visus esančius darbo popierius ant žemės. Keikiau save vien dėlto, koks buvau su Juo. Negi Dievas mane dabar baudžia? Negi taip nusikaltau? Už ką man? Aš jau buvau laimingas vyras, džiaugiausi laime esančia mano gyvenime.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, kad bent kiek nusiraminčiau, nes mano kūnu kunkuliavo pyktis. Pyktis sau. Atrodo, kad galėčiau dabar, bet ką užmušti savo rankomis. Jeigu kas nors pasipainiotų mano kelyje, nudėčiau. Šūdas, aš sušiktai išprotėjau. Aš tikrai išprotėjau. Man reikia pagalbos. Man reikia supistos psichologo pagalbos, nes Sarawat mane rimtai davedė beprotystės link. Aš išprotėjau dėl Jo. Šūdas, tai tikrai nenormalu. Kaip iš viso galėjau leisti tam nutikti? Taip neturėjo būti, viskas pasisuko visai netikėta linkme. Nesitikėjau, kad taip pasisuks. Esu išprotėjęs dėl Jo ir net nežinau ar Jis jaučiasi taip pat kaip ir aš, o galbūt pas Jį šiuo metu vyrauja visai kitokie jausmai negu, kad pas mane. Taip noriu dabar sužinoti kaip jaučiasi Jis. Taip norisi sužinoti kaip Jis laikosi, bet neturiu jokio žalio supratimo kur Sarawat galėtų dabar būti. Šis nebuvo man minėjęs kur būna, ar kur mėgdavo būti. Net nežinau Jo mėgstamos vietos, nes šis vaikinas man to neminėjo.

- Šūdas, - nusikeikiau sau panosėje.

Supratau vieną dalyką. Dažniausiai su Juo praleisdavau laiko užsiimdamas seksu, bet taip apie Jį nieko ir nesužinojau, kas mane labai nervina, nes buvau toks durnas ir nesusiprotėjau Jo paklausti, tokių smulkmeniškų dalykų. Apie Jį beveik nieko nežinau. Išskyrus Jo vardą, kiek Jam metų, kur šis gyvena ir, kad Jis gėjus. Daugiau nežinau visiškai nieko ir dabar save dėl to keikiu. Siaubingai keikiu.

Susiraukiau peštelėdamas sau plaukus, o tada išgirdau skambantį darbinį telefoną. Nors ir nenorėjau atsiliepti, bet šiaip ne taip, būdamas susierzinęs atsiliepiau į skambutį.

- Pone, Jums susitikimas už trisdešimties minučių su Japonais, - pasakė mano padejėja per telefoną.

- Ačiū, kad priminei, viskas?, - paklausiau Jos griežtu balsu.

- Taip, pone, - pasakė ir aš po šių žodžių padėjau ragelį. Džiaugiausi bent, kad susiradau naują padejėją, kuri pakeistų Sarawat. Žinoma iš pradžių dar neieškojau. Tik kai galutinai supratau, kad Sarawat man nebedirba nusprendžiau, kad turiu susirasti sau padejėją, nes man žudbūt, bet kokia kaina to reikėjo. Kadangi vienas pats nespėdavau atlikti visko, prireikdavo kartais man pagalbos iš kito žmogaus.

Norėčiau sutikti Sarawat ir Jo atsiprašyti už savo tokį nederamą elgesį su Juo.