The hot boss✔️

25

Toks Saifah po mažu pradėjo mane gąsdinti. Jis buvo it koks pamišėlis, apsėstas manęs. Nenorėjau, kad taip nutiktų. Nesitikėjau, kad Jis taps lyg ir priklausomas nuo manęs, per tokį gan neilgą laiko tarpą. Neįsivaizdavau kaip padaryti, kad viskas būtų anksčiau kaip buvo. Norėjau tiesiog su Juo maloniai praleisti laiką ir nieko daugiau, bet visa tai pasisuko visai netikėta linkme man.

Jis paėmė mane šuniuko poza ir Jam tai begalo patiko. Saifah mėgavosi jausmu kai buvo manyje. Iš dalies ir aš mėgavausi, bet ne visada, nes kai kuriomis akimirkomis itin skaudėjo, bet Jam to nesakiau, o tylėjau. Nenorėjau, kad Jis pagalvotų jog skaudina mane. Man pačiam rūpėjo kaip jautėsi Saifah būdamas su manimi. Dabar žinau Tai, nors būtų neblogai jeigu aš to nė nežinočiau.

Mane nustebino faktas, kad šis nori Jau gyventi su manimi. Pasirodo, kad Jam nė nerūpi ką kiti mano. Jis viską daro pagal save. Gyvena tik dėl savęs, o ne dėl ko nors kito.

Negalėjau apsigyventi kartu su Juo, nes tai būtų itin per greita mums abiems. Šis vyras turbūt pats nė nesuvokia, kokia greita linkme pradėjo judėti mūsų abiejų santykiai.

Šis dulkino mane be perstojo, ištisai kartodamas, kad aš esu tik Jo. Tai vertė mane jaustis kiek bauginančiai. Todėl Jam kartojau, kad esu tik Jo. Nenorėjau, kad šis imtų ir supyktų, jeigu aš pasakyčiau, kad nesu Jo.

Jam pagaliau baigus atsitraukiau nuo Jo. Šiam nė nespėjus susivokti, ėmiau ir greitai apsirengiau savais rūbais. Jutau šiokį tokį nemalonų skausmą, dėl intensyvaus mylėjimosi su Juo.

- Saifah. Manau, kad šiandien mums užteks sekso, nes man jau kiek skauda nuo To kaip Tu grubiai mane krušai. Nepamiršk, kad esu žmogus ir Turiu jausmus, - piktai sušnypšdamas pasakiau, kai atsigręžiau į Jį.

Vyliausi, kad Jis nesupyks ant manęs. Dėl to, kad pasakiau šiam tiesą, o ne kartų melą. Tikrai nenorėjau šiam meluoti. Manau, kad Saifah turėtų suprasti mane.

- Viskas gerai, Sarawat, nes aš tikrai Tave suprantu. Labai atsiprašau jeigu paėmiau Tave kiek per grubiai. Net nežinau kas su manimi vyksta. Prie Tavęs tampu visiškai kitoks negu, kad esu. Prie Tavęs jaučiuosi daug laisviau negu, kad prie kitų, o dėl gyvenimo kartu aš Tau nemelavau. Iš tiesų noriu, kad Tu ir aš gyventume kartu, Sarawat, - sukuždėjo apsimaudamas savas kelnes.

Klausiausi kiekvieno šio tamsiaplaukio vyro žodžio, kad įsisavinčiau į savo galvą. Šis pasakė itin daug, per daug išsamiai.

- Saifah, atleisk, bet aš tikrai negaliu dar gyventi kartu su Tavimi. Mes dar nepažįstam vienas kito pernelyg gerai, kad galėtume gyventi kartu. Mes net nemylime vienas kito, tai ką kalbėti apie gyvenimą kartu?, - paklausiau kilstelėdamas lūpų kampučius.

Žinojau, kad tokie mano žodžiai Jo neįskaudins, nes tai ką aš sakiau buvo grynų gryniausia tiesa ir Jis nori, nenori turi Ją priimti.

- Suprantu Tave. Nesijaudink dėl to, bet bent pagalvok apie šį pasiūlymą, Sarawat. Prašau. Dėl manęs gali tai padaryti? Pamiršk visus formalumus, nes tarp mūsų seniai jau užsimezgė ryšys. Aš nebesu tik tavo bosas, bet ir esu vyras, su kuriuo Tau, brangusis, yra labai gera, - tarstelėjo nė akimirkai nenuleisdamas nuo manęs savojo žvilgsnio.

- Pažadu Tau, kad tikrai pagalvosiu apie šį pasiūlymą, nors Tu ir žinai koks mano atsakymas yra į šį Tavo pasiūlymą, Saifah, - ištariau prieidamas arčiau Jo. Uždėjau savąjį delną ant šio skruosto ir švelniai Jį paglosčiau.

Taip, galėjau pastebėti, kad šis vyras praleisdamas su manimi kuo daugiau laiko pradėjo keistis. Tik nežinau, ar tai į gerą, ar į blogą. Tik žinau vieną. Noriu šito vyro savo gyvenime.

- Nuoširdžiai Tau ačiū, Sarawat. Begalo džiaugiuosi, kad pagalvosi apie Tai ir viliuosi, kad Tavo atsakymas pasikeis. Jis bus teigiamas į šį pasiūlymą, o ne neigiamas, nes kaip dabar matau, Tu nenori gyventi su manimi, bet galiu Tau pažadėti, kad Tu tikrai būtum laimingas jeigu gyventum su manimi. Blemba, Sarawat, aš tiesiog trokštu Tavęs. Sulig kiekviena akimirka vis labiau, - sukuždėjo labiau prisigretindamas prie manęs. Mūsų abiejų lūpos beveik jau lietėsi, bet ne vienas nebučiavom vienas kito. Tiesiog mėgavomės šia akimirka ir tiek.

Nežinau koks tai jausmas buvo, bet aš jaučiausi visai kitaip negu, kad šis vyras, stovintis priešais mane. Šitas jausmas apsuko visai Jam smegenis.

Tarp mūsų abiejų vyravo audra, persipinusi erotika ir kitokiais jausmais. To niekaip žodžiais neapibūdintum net.

- Nedėkok man, nes tikrai To nereikia daryti, Saifah. Man užtenka Tavo buvimo šalia tiesiog ir tiek. Nieko daugiau man nereikia, tik Tavęs šalia, - sukuždėjau ir neištvėręs suglaudžiau mūsų lūpas. Prasidėjo mūsų liežuvią karas. Viskas vyko lėtai, neskubriai, bet man tai kuo puikiausiai tiko. Su šiuo bučiniu nenorėjau niekur skubėti, tiesiog norėjau mėgautis šia akimirka ir tiek. Nes aš ir šitas vyras tapome lyg vienas. Jis yra dalelė manęs, o aš esu dalelė Jo, bet nežinau kas tai per jausmas. Jausmas, toks, kad kažkas mane trauktų prie Jo vis labiau ir labiau. Nenoriu, kad šis jausmas imtų ir tiesiog pradingtų. Noriu, kad Jis būtų dar ilgai, tarp mūsų abiejų.

Nuomonikių?🤨💗