The hot boss✔️

18.

Saifah pozicija

Tai kas įvyko tarp manęs ir Sarawat man beprotiškai patiko. Žinojau,kad norėsiu tai pakartoti dar nekartą,norėjau vėl pajusti tokį malonumą. Jis kur kas geresnis negu,kad būnant su moterimi. Buvo nuostabus jausmas vos įėjau į jį per užpakaliuką. To nė neįmanoma apibūdinti žodžiais. Nors ir kaip neigiau sau,ar tuo labiau nenorėjau pripažinti to,bet man tai patiko,labai patiko. Troškau pakartoti tai,bet žinojau,kad negaliu perdaug į tai įsijausti,nes jeigu taip nutiks, - tai darbui nebeliks jokio susikaupimo,būtų labai blogai. Kaip šios įmonės viršininkas,direktorius turėjau nešti gan didelę atsakomybę,o jeigu išsiblaškysiu tai bus nieko gero. Nenorėjau,kad taip nutiktų ir ,žinoma, pasistengsiu,kad taip neįvyktų. Nenorėjau problemų su tėvu dėlto. Net neįsivaizduoju kaip jis reaguotų jeigu sužinotų,kad užsiiminėju seksualiais santykiais ir negana to su asmeniniu padėjėju,kurį į darbą priėmiau tik šiandieną.

- Na,kaip supranti mes nuo šiandien abu pradėsime kibti į darbą,Sarawat - rimtai ištariau į jį pažvelgdamas. Mane išblaškė Sarawat judesiai. Jis apsilaižė savas lūpas,lyg primindamas man,kas visai neseniai tarp mūsų įvyko. Net ir norėdamas to niekaip nepamirščiau. Negalėčiau.

- Taip,suprantu kuo puikiausiai,bet galime dabar pakalbėti apie ką nors kitą. Hmm..pavyzdžiui kas tau labiausiai patiko. Ar tau patiko kai tu buvai įėjęs į mano užpakalį,ar tau patiko kai čiulpiau tau,kas gi tau labiau patiko,hm? - šelmiškai kilstelėdamas lūpų kampučius paklausė manęs. Sutrikau išgirsdamas tai. Kaip man teks su juo dirbti,kai šis bando išvesti iš kantrybės jog vėl pasidulkinčiau su juo? - paklausiau savęs mintyse.

- Man patiko kai dulkinau tave per užpakalį,Sarawat,o dabar viskas? Daugiau nebus jokių klausimų? - pasiteiravau susidėdamas alkūnes ant stalo.
Prikandau lūpą jį stebėdamas. Nusišypsojau kai jis išsišiepė nieko nežadančia šypsena,tai išmušė visiškai mane iš vėžių,nes toks jausmas,kad šis būtų dabar sugalvojęs kažką.

- Ką sugalvojai,Sarawat? - greitai pridūriau,paklausdamas jo.

- Hmm...galbūt nebus,nežinau,leisk man pagalvoti,o ir aš nieko nesugalvojau,ką turėjau sugalvoti? - kilstelėdamas lūpų kampučius pasidomi.

- Netikiu,nes tavo ta šypsena,žvilgsnis kažką reiškia,bet niekaip neperprantu ką - rauktelėdamas kaktą sumurmėjau.

Giliai įkvėpiau kai pastebėjau tamsių plaukų savininką pakylantį nuo savo sėdimosios vietos,o tada šis lėtai,it koks liūtas einantis link grobuonio,ėjo link manęs ir nepraėjus nė akimirkai,buvo prie pat manęs. Stovėjo priešais mane. Atsisukau kėdę į Jį. Kilstelėjau savo žvilgsnį į Jį. Atsilošiau labiau kėdėje ir laukiau,galvojau kas bus toliau. Buvo itin įdomu pamatyti ką šis vaikinas dabar sugalvojo.

- Saifah...net negalvok užsiiminėti su manimi dabar kuom nors imtymiu,nes tu ir aš turime susikaupti ties darbu kuris mūsų laukia. Esu drabužių ir viešbučių tinklų savininkas,tad man tikrai reikia pagalbos,turiu išlikti susikaupęs visu šimtu procentu,o jeigu tu mane išblaškysi,tai nieko gero nebus,ypač man - išsakęs viską ką norėjau įdėmiai žvelgiau į jį. Norėjau pažiūrėti kokia bus jo reakcija,kai jis tai išgirdo,bet jis sureagavo gan ramiai. Labai ramiai.

- Aš suprantu tave kuo puikiausiai,Saifah. Suprantu,kad turi nemažai darbo,bet ir suprantu,kad kai čia įėjau pastebėjau nuo tavęs tvyrančią įtampą. Tau reikia atsipalaiduoti,tikrai to reikia,nes tu esi žiauriai įsitempęs,o aš esu tavo paslaugomis. Saifah,noriu tau padėti atsipalaiduoti. Nesvarbu kokiu būdu,tiesiog žinau,kad to noriu ir tiek - sumurmėjo atsitūpdamas priešais mane. Savo delną uždėjo ant mano šlaunies ir ją spustelėjo. Niekaip nesupratau kaip šis vaikinas galėjo suvokti ko man reikia,negi taip aiškiai matosi,kad esu labai įsitempęs? Negi taip akivaizdu? Ar nesiseka man to paslėpti,o galbūt per mažai stengiuosi tai daryti?

- Nežinau,nežinau,Sarawat,tiesiog leisk man pagalvoti apie tai,nes tu labai skubi,o skubėti mums nereikia,bet nesijaudink tu tikrai gausi su manimi dar ne vieną tokią akimirką,kurią gavai šiandien - tarstelėjau kilstelėdamas dešinįjį lūpų kamputį.

- Na gerai - sumurmėjo norėdamas atsistoti,bet aš to neleidau jam.

- Atsisėsk man ant kelių - paliepiau kiek praskėsdamas savo kojas,bet neperdaug.

Šiam paklausius manęs ir atsisėdus ant manųjų kelių,uždėjau savo vieną delną ant šio liemens taip prisitraukdamas šį arčiau savęs,o kitą delną uždėjau ant šio užpakaliuko skruosto ir jį grubiai spustelėjau savam delne.

- Noriu su tavimi apturėti bučinių minutėlę - šyptelėjau ir nespėjus nieko pasakyti užčiaupiau šio lūpas savosiomis.

Gero skaitymo❤