The hot boss✔️

32

Pradėjau budintis vos saulė ryškiai pradėjo šviesti per langą. Ši saulė buvo tokia erzinanti, kad galvą užsidengiau su pagalve. Nenorėjau dar keltis nors nežinojau kiek dabar valandų, bet vis tiek nenorėjau keltis. Visgi patraukiau pagalvę nuo galvos, nes taip ar taip jau nebeužmigsiu, kadangi jau prasibudinau nuo įkyrių saulės spindulių.

Pramerkiau sulipusias akis, patryniau jas, kad dar labiau prasibudinčiau. Tai padaręs pasiėmiau į rankas telefoną, kad pažvelgti kiek dabar yra valandų, ogi dabar buvo pusę pirmos dienos. Va čia tai pailsėjau aš - pagalvojau savo mintyse.

Net neįsivaizduoju ką turėčiau šiandien naudingo nuveikti, turiningai praleisti savo laisvas kelias dienas, kurias pasidariau sau. Turėjau pasiimti, nes kitaip išprotėčiau dėl pernelyg didelio darbo krūvio.

Užmerkiau akis krisdamas atgal į lovą. Šūdas, nors ir ilgai pamiegojau vis tiek vis dar tebenoriu miego. Jaučiuosi pernelyg išsekęs. Neturiu net jėgų kažką daryti. Nors norėčiau kažkur išvažiuoti, antraip išprotėsiu tūnodamas visiškai vienas tarp savo namų sienų.

Susiėmęs išlipau iš lovos, o tada nuėjau prie spintos ir iš ten pasiėmiau tamsius marškinius bei prie jų derančias juodas kelnes. Po to nuėjau į vonią, kad nusiprausčiau ir būčiau kiek žvalesnis. Nes dabar tikrai nemanau, kad esu žvalus.

*****

Išėjęs maždaug po dvidešimt minučių iš vonios kambario. Nuėjau prie staliuko ir pasikvepinau. Susišukavau savo kiek drėgnokus plaukus. Džiaugiausi, kad mano plaukai greitai džiūna. Labai greitai. Tai didis pliusas man.

Galvojau ką čia naudingo nuveikus ir visgi sugalvojau. Nusprendžiau pasivažinėti po miestą ir už Jo ribų. Tad pasiėmęs savo mašinos raktus nuėjau ir apsimoviau batus. Pasiėmiau piniginę, kurioje buvo nemažai pinigų. Tada palikau savo namų rezidenciją prieš tai Ją užrakindamas. Nuėjau prie savo mašinos, kuri buvo pastatyta kieme, o tada atsirakinau ir įsėdau į Ją.

Įkišęs raktus užvedžiau mašiną ir išvažiavau iš savo namų kiemo.

*****

Važiavau miestu galvodamas kur man tiksliai čia dabar nuvažiavus. Norėjau nuvažiuoti į kokią galbūt naują vietą, kurioje dar nesu buvęs. Norėčiau šiuo metu nuvažiuoti į naujas vietas, taip prasiblaškydamas nuo savų minčių, kad mano mintys vėl neužplūstų apie Sarawat. Nes velnias, aš Jo labai pasiilgau. Žodžiais negalėčiau pasakyti kaip Jo pasiilgau.

Suėmiau stipriau vairą.

- Negalvok apie Jį, nes daugiau Jo gyvenime nebematysi, Saifah, - piktai sau pasakiau. Turėjau suprasti, kad mano ir Jo keliai jau išsiskyrė galutinai. Nemanau, kad sutiksiu dar kada nors Jį savo gyvenime. Privalėjau su tuo susitaikyti, kad ir kaip sunku bebūtų. Net buvau pasamdęs seklį, kad šį surastų, bet iš Jo jokios naudos, nes taip ar taip šis nerado mano vaikino. Šūdas. Ar aš ką tik pasakiau mano vaikino? Taip, pasakiau būtent taip, nes noriu, norėjau, kad mūsų santykiai galiausiai taptų oficialūs, bet viskas pasisuko visai ne ta linkme kuria norėjau ir viskas tik per mane. Vien per mane. Iki šiolei, kiekvieną dieną keikiu, graužiu save, kad pasielgiau taip šlykščiai su Juo. Jeigu nebūčiau taip pasielgęs su šiuo, ar tuo labiau išvaręs Jo iš savo namų, kai negavau sekso, tai viskas būtų kitaip. Mes būtume dabar kartu. Manau, kad net Jis būtų galiausiai norėjęs su manimi apsigyventi.

Mano mintys išsisklaidė ir rūkas vos išgirdau skambantį savo telefoną ant galinės sėdynės. Sustabdžiau savo mašiną šaligatvyje ir pasilenkęs per sėdynę, pasiėmiau į rankas skambantį telefoną. Pamačiau, kad skambino seklys, kurį buvau pasamdęs. Kažin ko Jam dabar reikia. Visgi nemanau, kad Jis turės kažkokių tais naujų naujienų.

- Klausau, kas yra?, - griežtu tonu paklausiau kai atsiliepiau į skambutį.

- Pone, žinau kur yra Sarawat.. - neleidau Jam pabaigti sakinio iki galo vos išgirdau Sarawat vardą ir tai, kad Jis žino kur šis dabar yra.

- Kur?, - paklausiau.

- Jis dirba už miesto, mažoje kavinėje. Kavinė vadinasi " Pour". O Jo namų adresas yra Siolkio 29, 15 butas. Tai viskas ką sugebėjau sužinoti, - pasakė.

- Man to užteks, šiandien pervesiu Tau pinigus už darbą, - tariau ir Jam nespėjus kažko pasakyti padėjau ragelį.

Įsijungiau "Google Maps" Ir ten įsivedžiau kavinės pavadinimą. Iki jos buvo maždaug valanda kelio, bet man tai nerūpėjo, jeigu tai reiškė, kad pagaliau pamatysiu Jį. Savo vaikiną.

Padėjau telefoną į laikiklį, prieš savo akis ir užvedęs mašiną greitai pradėjau važiuoti. Spidometras viršijo daugiau nei reikia, bet šiuo metu man tai ne tai rūpėjo. Man rūpėjo tik Sarawat ir daugiau niekas.

*********

Praėjus maždaug valandai laiko kelio, nors trumpiau, nes atvažiavau žymiai greičiau nei per valandą. Prisiparkavau mašiną, mašinų stovėjimo aikštelėje. Išsitraukiau raktelius, o tada išlipau iš mašinos bei Ją užrakinęs patraukiau link kavinės. Tryniau rankas, nes labai jaudinausi. Nežinojau kaip Jis reaguos į tai. Tikėjausi, kad Jis bent manęs neatstums. Nenorėčiau, kad Sarawat padarytų man tai, nes tai būtų beprotiškai skaudu.

Įėjęs į kavinės vidų nepamačiau Jo. Negi seklys nesakė, kad Jis čia dirba? Kas per velnias?

Prie manęs prisistatė moteris. Turbūt šios kavinės savininkė.

- Nesitikėjau, kad sugalvosit kada užsukti pas mus čia, Pone Saifah, - maloniai prašneko, jos balse buvo aiškiai juntama nuostaba. Žinoma, kad Ją pribloškė faktas, kad toks kaip aš lankosi čia.

Nesivėliau į kalbas su šia moterimi, nes Ji visiškai manęs nedomino. Aiškiai galėjau matyti, kad Ji ryte rijo mane akimis it kokį skanų delikatesą.

- Neatėjau čia kalbėtis. Man reikia Sarawat. Ar Jis dirba čia pas jumis?, - paklausiau tiesiai šviesiai be jokių užuolankų, nesiveldamas į pernelyg dideles diskusijas su Ja.

- Taip, dabar visiems darbuotojams yra pertrauka, darbuotojai dabar rūko, nes rūkymo pertraukėlė. Galit išeiti per persirengimo kambarėlį į rūkomajį, - pasakė pirštu parodydama kur persirengimo kambarėlis. Nusišypsojau tai išgirdęs.

- Ačiū, - padėkojau Jai ir daugiau nieko šiai nebesakęs patraukiau eiti ten, kur Ji man nurodė. Reiškias, kad Sarawat šiandien dirba.

Eidamas drebėjau, o mano kūną išpylė šaltas prakaitas, kuris sliuogė mano smakru, leisdamasis žemyn. Mintyse pradėjau dėlioti visą scenarijų ką Jam sakys, nors turbūt nesugebėsiu ištarti nė žodžio vos Jį pamatysiu. Bet viliuosi, kad taip nenutiks.

Po akimirkos jau buvau jos tam vadinamam rūkomajame. Čia buvo nemažai žmonių kurie rūkė, bet mano akys neužfokosuvo Sarawat. Negi Ji mane supistai apgavo? Nes jeigu taip, aš pridarysiu Jai nemažai problemų.

Kai visi galiausiai baigė rūkyti ir pradėjo eidinėti į kavinę, už mano akių užkliuvo blondinas, kuris spėjo prisidegti dar antrą cigaretę. Vėl rūkė. Tai buvo keista. Negi žmogus gali tiek daug rūkyti. Net neabejoju, kad tai tikrai ne antra Jo cigaretė kaip, kad aš galvojau. Stebėjau šį blondiną, nenuleisdamas nuo Jo nė akimirkai savojo žvilgsnio.

- Sarawat, čia tu?, - giliai įkvėpdamas paklausiau Jo.