6.

239 18 6
                                    

Saifah pozicija.

Pagaliau nauja diena,kas reiškė jog laukia nauji išsūkiai,nes nežinai kas gali nutikti. Vakarykštė diena buvo kiek keista,o ir tas įvykis telefonu tiesiog suglumino viską. Net neįsivaizduoju kaip galėjau kažkam netyčia paskambinti. Iš balso supratau,kad tai vyras,o gal vaikinas. Supratau,kad šis balsas man tikrai kažkur girdėtas,bet aš lyg koks kvailys neatsimenu kur. Galbūt kažkada atsiminsiu,bet ne dabar,nes mano smegenys niekaip to neatgamina. Atrodė lyg jis mėgavosi mano dejonėmis kurias skleidžiau. Mano vardas,ištartas iš jo lūpų nuskambėjo taip nešvankiai. Norėjau su juo pasikalbėti,bet jis padėjo greitai ragelį,nuo ko visiškai sutrikau.
" Kas iš to,kad būtum pakalbėjęs? Ką būtum jam pasakęs,Saifah? " - pašaipiai paklausė vidinis balsas.
Išgirdęs šį vidinio balso lyg ir klausimą,susinervinau ir kumščiu trenkiau į sieną. Vos atvykau į darbą iš ankstaus ryto,vaikščiojau pirmyn atgal it nesavas,galbūt dėl to,kad nepergeriausiai išsimiegojau šią naktį.
Man vis dar nedavė ramybės balsas kurį girdėjau per telefoną. Turėjau sužinoti kas tai per žmogus,bet nežinojau kam tai užsiminti. Visgi neprašysiu kažkieno ir nesakysiu jog ' Ei,padėk man išsiaiškinti kieno čia balsas,nes jis girdėjo kaip dejavau' - tai būtų itin nelogiška ir nuskambėtų tikrai ne kaip. Po to galbūt netgi atsirastų problemų,o to man tikrai nereikia.

Niekaip nenustygdamas vienoje,galvojau kaip išspręsti šią problemą,bet tik papurčiau galvą, sukrisdamas į kėdę. Persibraukiau per juodus,tankius plaukus it vanago.
" Kam tau aiškintis tai,Saifah? Tai net neproblema,tiesiog bereikalingai apsikrausi galvą ir tiek " - sukuždėjo vidinis pasąmonės balsas. Atsidusau, giliai įkvėpiau oro gurkšnio,o tada tik liežuvio galiuku lyžtelėjau per lūpas,kurios buvo išsausėjusios.
Sulig kiekviena akimirka atrodė,jog žudbūt,bet kokia kaina turiu sužinoti kas čia kalbėjo su manimi. Mano mintys lyg ir žaidė su manimi,kas man ne itin patiko. Tai nežavėjo manęs nė trupučio.
Nuleidau galvą į popierių krūvą,kuri buvo gan didelė.
' Laukia nemažai darbo ' - pagalvojau,nes priešais mano akis buvo gan nemažai popierizmo,net nežinojau ar spėsiu šiandien visa tai atlikti,kai esu kiek užsiėmęs žmogus.
Nustojau žiūrėti į popierius,kai mano ausis pasiekė atidaromų durų garsas. Jokio beldimosi,nieko.
- Svei..pon..- nespėjo pabaigti sakinio iki galo,kai įsiterpiau.
- Tai tu - pasakiau atsilošdamas savo kėdėje,rankas susikryžiavau ties krūtine. Nužvelgiau šį nuo galvos iki kojų.

Gero skaitymo ;)

Ką manot? Nutraukti istoriją?
- Zialler

The hot boss✔️Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora