Larry ir aš (FanFiction)

12

Larry ir as

12 dalis

- Grįžom! - suriko Louis vos tik įvirtus į namus pro duris.

- Grįžot? - iškišo galvą iš virtuvės Harry.

- Harry? Tu gamini? - nustebau.

- Na, galvojau, kad grįže būsit išalke ir...

- Ačiū, - šyptelėjau ir nuėjau į virtuvę. Susvile blynai buvo sumesti į lėkštę, o keptuvėje dar kepė.

- Ir man nelabai sekasi, - burbtelėjau.

- Tu tragiškas, - tarė Louis.

- Tylėk, - pašnairavau į jį ir pagriebus lėkštę visą jos turinį suverčiau į šiukšlinę. - Kai turėsiu laiko, reiks tave pamokyt šito dalyko, - sumurmėjau.

- Ačiū, - nusivaipė.

- Nesivaipyk.

- Klausau kapitone.

- Tylėk sakiau!

- Tyliu tyliu...

- Pagaliau.

- Miela.

- Tu neatskiri, kas miela, o kas ne, - atšoviau.

- Iš vis, dėl ko jūs pykstatės? - prunkštelėjo Louis.

- Nežinau, - truktelėjau pečiais.

- Tai jo, žinoma, - suburbėjo Hazz.

- Einam į parduotuvę, kepėjas visus produktus sudirbo, pavarčiau akis ir pradėjau tempti Louis už rankos.

- Palauk, - tarė jis ir išlaisvino savo ranką iš manosios. Tada užsidėjo kepurę ir sunėrė mūsų pirštus. - Eime.

Harry į tai žiūrėjo išpūtęs akis. tada nusišypsojo iškrypusia šypsena.

- Jūs balandėliai, grįže turėsit pasiaiškint, - tarė ir nusikvatojęs dingo... kažkur.

- Miela, nusivaipiau.

- Kas jums apiem darosi? - prunkštelėjo Louis.

- Harry neščias nuo tos blondinės, - tariau rimtai.

- Rimtai?! - sucypė pro juoką Louis.

- Ne, - įsižeidė Harry.

- Nezinervuok, nėsčiom negalima, - vos tvardžiau juoką.

Jis atsistojo ir priėjo prie manęs. Tada ištiesė ranką.

- Tai sakai karas?

- Tai sakau karas, - išsišiepiau.

Sukirtom rankom.

- Na ka, Harry Styles, pasiruošk didžiausiam košmarui savo gyvenime, - nusišypsojau.

- Tą patį sakau ir tau.

Ir jis išėjo.

- Tylėk Lope, - surikau ir trenkiau Louis per makaulę.

- Tyliu, - cyptelėjo.