Larry ir aš (FanFiction)

4

Larry ir aš

4 dalis

Nekantraudamas atverčiau knygutę. Žinau, kad taip neglalima,bet nuo mažens esu smalsus. Atverčiau paskutinį puslapį, nes mačiau, kad naujoji mergina čia šiandien rašė. Įdomu, kokią susidarė nuomonę apie viską. Pradėjau skaityti...

"Mielas dienorašti,
Prieš valandą manydama kad gyvensiu su dviom merginom, tempiau lagaminą į dešimtą butą. Bet, viskas apsivertė aukštyn kojom... Per klaidą, gyvensiu su dviem vaikinais, kurie išvaizda tikrai nesiskundžia. Prisipažinsiu, jie karšti, o dar norėdami, kad išsilydičiau po namus vaikšto be palaidinių. Louis: jis tikrai mielas... O Harry - mano nuomone, iškrypelis.. Bet žavus. Ta jo šypsena... Ir nepatikėsi: jis mane prieš penkias minutes pabučiavo! Jo lūpos tokios... Net nežinau kaip apsakyt, tai neįtikėtina. Jis mane apsvaigino, bet prisipažinsiu : man į akį krito Louis. Jis atrodo švelnus ir nekaltas. Na, tatiuruotes ant kūno rodo ką kita, bet vis tiek. O gal čia tik pirmasis klaidingas įspūdis? Nežinau, nežinau... Bet, bus smagu, tačiau ir sunku. O jei universitete iš manęs tyčiosis? Nors, yra tikimybė, kad kaip tik, jie mane gins. Nežinau. laikas viską parodys. Dabar vakaras, eisiu miegot, tik nežinau ar gausiu iš tų dviejų bukagalvių vakariene...
Iki rytojaus... Dabar tu man būsi ypač reikalingas..."""

Aš??? Jai??? Kritau??? Į akį??? Išsišiepiau kaip pamišelis. O apie Harry ji susidarė tikrai neklaidinga nuomonę. Susiemiau už galvos. Jezau, nuo tų garsų tuoj susivemsiu... Greitai suradau jos receptų knygute lagamine ir nuėjau prie Harry kambario durų. Trenkiau į jas kumsčiu ir surikau:
- Gal galit tyliau?! Nes Hazza, valysi mano vėmalus!
Išgirdau tik kikenimą. Lopai... Grįžau į virtuvę. Sandra šluoste spinteles. Na, neesam su Harry jau tokie švaruoliai... Niekada nesitvarkydavom. Ji atsisuko ir nusišypsojo. Šyptelėjau.
- Gali iš šaldytuvo išimti prouktus, kurie surašyti 25 puslapyje? Aš pagaminsiu padažą, o tu darbuokis su faršu.
Linktelėjau ir padariau kaip lieptas. Tada grįžau prie keptuvės.
- Manau, kad jau, - tariau su mentele vartaliodamas faršą.
- Parodyk, - ji priėjo prie manęs ir žvilgtelėjo į keptuvę. - Louis, pamiršai svogūnus... - Mergina supylė supjaustyta česnaką ir klubais stumtelėjo mane nuo keptuvės. - Maišyk masę tam puode.
Visą laiką žiūrėjau į Sandrą. Ji graži. Labai. Bet Harry kesinasi į ją, tą jau supratau... Kovosim.

******** Sandros akimis******

Pašoviau lazaniją į orkaitę. Pavargus kritau į kėdę. Pažiūrėjau į laikrodį. 22:00. Rimtai?!
Į virtuvę įėjo man nematyta mergina. Buvo įsisupusi į trumpą šilkinį chalatėlį, kuris vos dengė šlaunis... Paniekinančiu žvilgsniu pažvelgė į orkaitę.
- Aš vegetarė, - pareiškė.
- Ir? - kilstelėjau antakį.
- Gamink ką nors kitą. Šito aš nevalgysiu.
- Tau nieks ir nesirošė duot, - prunkštelėjo Louis.
- Bet Haziukas sakė...
- HARRY! - surikom kartu su Lou.
- Ko norit? - atsiliepė iš kambario.
- Atvarai čia! - surikau.
- Staigiai! - pritarė Louis.
Wow, gavau užtarėjų...
- Kas? - pasirodė triukšmautojas.
- Kadangi aš irgi čia gyvenu, nenoriu, kad šita šliudra čia valkiotusi, - tariau kuo maloniau.
- Ne mano bėdos... - nuomojo jsi ranką ir grįžo į kambarį.
Susiraukus plumptelėjau į kėdę ir stebėjau kaip blondinė varsto spinteles. Tada ištraukė MANO Nutella ir atsuko... Ne nu, dabar supykau...
- Čia mano, - tariau ramiai.
- Patylėk. Aš alkana, - prunkštelėjo ji.
- Čia mano nutella, - pakartojau.
- Spintelėje dar trys indeliai.
- O turi būti keturi. Nepagauni?
- Bet...
- Valkata blet, palik mano Nutella! - užstaugiau.
Išgirdau kikenimą. Atsisukau. Louis sedėjo ant palangės ir vos tvardė juoką. Piktai į jį pasžiūrėjau. Jis nutilo ir man šyptelėjo. Išraudau, tačiau greitai grįžau į realybę ir apsidairiau. Blondinės nebebuvo. Greit pašokau ir atidariau spintelę.
- ji pasiemė Nutella! - subaubiau.
Louis jau vartėsi iš juoko. Atidariau stalčių ir išsiemiau šakutę.
- Louis, ruoškis karui, - tariau. - Mes atgausime Nutella!
- Žinoma! - jis jau springo juoku...
- Lopas... - suburbėjau.