Larry ir aš (FanFiction)

16

Larry ir aš

16 dalis

Baigusi pokalbį nukelevau į virtuvę. Pradėjau darinėti spinteles ieškodama ko nors valgomo. Nieko. Atidariau šaldutuvą. Salotos, žirneliai, pupelės, pomidorai, agurkai... Jezau, kur aš patekau?

- Aš čia mirsiu badu, - suinkščiau.

- Baik jau... Visko pilna, - nervingai sukikeno brunetė, kuri su manim vienintelė normaliai bendravo, kitos dvi tik pavyduliavo dėl mano ryšių su Lou ir Harry.

- Rimtai? - pažiūrėjau į ją prisimerkus.

- Gerai, jos laikosi dietos, jokių kitų dalykų, kaip "sveikas maistas" namo tempt neleidžia, - sumurmėjo mergina ir plumptelėjo į kėdę šalia manęs.

- aš taip ir nesužinojau tavo vardo, - nusišypsojau.

- Aš Karina, blondinė yra Klara, o ta melynakė Sonia, - šypelėjo mergina. - jos nenormalios... - pridūrė, o tada abi pradėjom kvatotis.

- Mes turim nueiti į parduotuvę, tik būtų gerai, jei grįžtumėm iki dešimtos, - kikenau.

- Galim, bet kodėl iki dešimtos?

- Na... Nieko, - numykiau ir pagriebusi ją už rankos ištempiau pro duris.

Lauke buvo šilta, todėl iš karto mano veidą papuošė šypsena. Karina neatsiliko.

- Kelias ilgas, o jeigu tu turi grįžti iki dešimtos tai...

- Žinau, eisim pesčiom apie valandą. Bet žinau, kas mus nuveš, - tariau pamačiusi rūkančia garbanotą ryžą galvą už namo kampo.

- J... jis? - sumikčiojo mano naujoji draugė.

- Taip, o kas? - nusišypsojau.

- Aš... Aš negaliu, - sumurmėjo ji traugdamasi atatupsta.

- Kodėl? - susiraukiau.

- Jezau, aš jau metai kaip jį įsimilėjus, tu manai, kad aš galėčiau su juo sedėt vienoje mašinoje?

- Ak šitaip.... - nusišypsojau ir užverčiau akis. Staiga prisiminiau vieną mūsų pokalbį...

" - Sandra? Gali padėt? - kramtė lūpą Harry stovintis tarpduryje.

- Leisk man miegot, - sumurmėjau ir pasislėpiau po kaldra.

- Bet Sandra...

- Dabar pirma nakties, ko tu nori? - sušnypščiau iškišusi savo susivėlusia galvą.

- Man patinka viena mergina ir...

- Tu visas merginas turi tik savaitei arba vienai nakčiai, tai ko nori? -pavarčiau akis.

- Ne, šita ilgam, - numykė.

- Bent jau pasakyk vardą, gal pažinosiu, - tariau.

- Karina, - išsišiepė.

- Nepažįstu, - tariau ir vėl panirau į sapnų karalystę..."

- Tiesiog einam, - sukikenau ir nusitempiau ją prie garbanėlės.

Trinktelėjau jam per petį, Jis iš karto atsisuko. Ant Harry skruosto puikavosi graži, didelė melynė, kurią tiksliai žinau kas įtaisė...

- Labas, - išsišiepė tas pamatęs Karina, o mane visiškai ignoravo. Mergina stovėjusi šalia manęs skaisčiai nuraudo, priversdama Harry sukikenti.

- Gal nuveštum mus iki parduotuvės, nes naujuosiuose namuose dvi karvės laikosi dietos, - prunkštelėjau. - Beja, gražiai Louis tave padabino, - pridūriau.

- Taip kur gi ne, - pavartė akis. - Mano plaukai dabar ryži. Ir garbanoti.

- Dabar žinosi kaip mane iškeldint, - prunkštelėjau.

- Tai važiuojam? - bandė nusikti temą.

- Emmm... Graži šukuosena, - prunkštelėjo Karina.

- Taip, beja, tu šiandien atrodai pritrenkiančiai, - sumurkė tas žiūrėdamas tiesiai Kari į akis.

Ji tirštai išraudo. Ir vėl.

<><><><><><><><><>

Na ką galiu pasakyti, nupirkom normalaus maisto. Reiškias, šaldituve nebus vien tik salotos ir t.t., bus ir viso kito. O spintelėse nebus skardiniu su žirneliais, atsiras guminuku, nutelllos ir spalvotu juostelių. Ir viskas tik mano ir Kari deka!

- Kai viską susinešit, galėsi dar ateiti... Karina? - paklausė Harry nekaltai nusišypsodamas.

- Ammm... Gerai, - nusišypsojo ji ir mes api pradėjom nešti savo pirkinius į viršu.

Pakilom į reikiamą aukštą. Kia viską sunešiau į butą, paleidau Kari pas Harry.

- Kas čia? - suspygo blondė, kuris vardas man regis Klara.

- Maistas, kvaiša, - pavarčiau akis.

- Kodėl jus atvežė Harry? - iš kart pristojo Sonia.

- Nes jis mano draugas, - pavarčiau akis. Ir vėl.

- Nesąmonė, jis negali draugaut su tokia kaip tu, - prunkštelėjo Sonia.

- Man dzin ką jūs manot, jei ką aš esu jau visų jų penkių labai gera draugė, - tariau ir nunešiau maišus į virtuvę.

- Tai negali būti tesa... - bambėjo jos eidamos paskui mane.

- Tiesiog atstokit, gerai? - pavarčiau akis ir išsitraukusi iš guminukų pakelį, atsisėdau laukti Karinos. Na ilgai to daryti neteko, ji grįžo visa... švytinti?

- Na, kaip pokalbis su ryžiku? - pakausiau.

- JIS PAKVIETĖ MANE Į PASIMATYMĄ! - suklykė ji ir pradėjo šokinėt iš laimės.

- Šaunuolis Hazza! - surikau ir abidvi pradėjom juoktis.

- Taip nesąžininga! - suriko Sonia ir išvarė iš virtuvės.

- Vaikiną kurio siekiau kelis metus, šita kekšė pasiemė per kelias dienas, - pavartė akis Klara ir piktai pašnairavusi į mane taip pat paliko virtuvę.

- Kas ten pas tave turi ateiti po... kelių minučių? - paklausė Kari žiūrėdama į laikrodį.

- Niekas, - tariau.

- Pasakyk, - suzyzė.

- Prižadėk, kad niekam neįskūsi.

Ji įnirtingai palinkčiojo galvą.

- Louis, - šyptelėjau.

- Louis?! - suriko tos dvi karvės iš svetainės.

- Eee labas, - išgirdau mielą ir pažįstamą balsą iš svetainės.

- Sakiau, kad nebus nieko gero, - prunkštelėjau ir nuėjau į svetainę.