Larry ir aš (FanFiction)

2

Larry ir aš

2 dalis

Staiga jis priėjo prie manęs ir atsuko žandą. Pavarčiau akis.
- Žinau tai. Tu paskutinę akimirką atsuksi lūpas...
- Ar aš galėčiau? Pasitikėk manim...
Artinausi prie jo. Paskutine akimirką Harry griebė mane už liemens ir įsisiurbė man į lūpas.
Banžiau priešintis, bet man nepavyko: buvau silpnutė mergaitė, o jis žiaurei stiprus... Galiausei pasidaviau. Jo lūpos leidosi žemyn mano kaklu palikdamos šlapius pėdsakus. Atlošiau galvą. Bet greitai susipratau ir susiprotėjus trenkiau kumsčiu jam per galvą. Harry atšoko.
- Už ką?! - suriko.
- Už tai, ką katik padarei! - surikau.
- Na ir? - jis nusišypsojo iškrypeliška šypsena.
- Pedoilas... Tai turėjo būti bučinys į žandą, - suburbėjau ir kritau į lovą. Jis juokdamasis uždarė duris ir pasišalino.
Prisipažinsiu, bučinys man patiko. Tai buvo kažkas... nuostabaus. Jo lūpos... Papurčiau galvą nuvydama tokias mintis. Iš lagamino kurį atnešė garbanius išsiemiau knygutę su spyna. Reikia parašyt dienoraštį, kad nusiraminčiau. Universitete bus tikrai sunku, o ypač po paskaitų. Atsiverčiau naują puslapį ir pradėjau reikštis...

"Mielas dienorašti,
Prieš valandą manydama kad gyvensiu su dviom merginom, tempiau lagaminą į dešimtą butą. Bet, viskas apsivertė aukštyn kojom... Per klaidą, gyvensiu su dviem vaikinais, kurie išvaizda tikrai nesiskundžia. Prisipažinsiu, jie karšti, o dar norėdami, kad išsilydičiau po namus vaikšto be palaidinių. Louis: jis tikrai mielas... O Harry - mano nuomone, iškrypelis.. Bet žavus. Ta jo šypsena... Ir nepatikėsi: jis mane prieš penkias minutes pabučiavo! Jo lūpos tokios... Net nežinau kaip apsakyt, tai neįtikėtina. Jis mane apsvaigino, bet prisipažinsiu : man į akį krito Louis. Jis atrodo švelnus ir nekaltas. Na, tatiuruotes ant kūno rodo ką kita, bet vis tiek. O gal čia tik pirmasis klaidingas įspūdis? Nežinau, nežinau... Bet, bus smagu, tačiau ir sunku. O jei universitete iš manęs tyčiosis? Nors, yra tikimybė, kad kaip tik, jie mane gins. Nežinau. laikas viską parodys. Dabar vakaras, eisiu miegot, tik nežinau ar gausiu iš tų dviejų bukagalvių vakariene...
Iki rytojaus... Dabar tu man būsi ypač reikalingas..."""

Užverčiau knygutę ir pakišau po pagalvę. Gal niekas nesugalvos čia ieškot...
Atsistojau ir pradariau kambario duris. nutipenau iki virtuvės. Pradėjau darinėt spinteles ieškodama ko nors valgomo.
- Ko ieškai?
Louis. Atsisukau.
- Ieškau ko nors valgomo, - tariau.
Jis šyptelėjo. Žavinga...
- Na, nieko nėra. Moku iškepti tik blynus ir kiaušinienę, daugiau nieko.
- Vairuoji? - paklausiau.
- Taip.
- nuvežk iki parduotuvės. Moku gaminti daug ką. Jei nuvežtum, iškepčiau lazanijos.
- Harry, šįvakar valgysim lazaniją! - suriko Louis,
- Yes! - pasigirdo šūksnis.
Sukrizenau.
- Na iš mūsų kulinarai ne kokie, - jis numykė.