Larry ir aš (FanFiction)

25

25 Dalis
Įsidrėbiau ant lovos.
- Tai, ką veiksim? – paklausiau.
- Nežinau, - tarė Louis ir krito šalia manęs.
- Gal pažiūrim filmą? – pasiūliau.
- Nuobodu, - jis užvirto ant manęs.
- Tu mane tikrai vieną dieną sulaužysi, - prunkštelėjau.
- Tada sutaisysiu, - jis trukstelėjo pečiais.
- Meistras Tomlinson – sulūžot? Sutaisysiu ! – pavarčiau akis.
- Aha.
- Gerai, ką veikiam? Aš norėjau būti prie jūros, - tariau. Galiausiai tas dramblys nulipo nuo manęs.
- Tada žiūrim filmą, - pavartė jis akis. – Einu spragėsiu.
- Aha, eik, - tariau ir išrinkau filmą. Žiūrėsim Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos. Smagiai pabliausiu...
<><<><><><><><<><><><><><>
- Bet jis mirė, jos meilė mirė, - blioviau.
- Bet tai tik vaidyba, - truktelėjo jis pečiais ir įsimetė į burną papkorną.
- Ir tau visai neliūdna? – paklausiau.
- Nė trupučio.
- Beširdis, - šniurkštelėjau nosimi ir nusivaliau dar vieną ašarą.
- Klausyk, su tavimi neimanoma žiūrėti filmų... – prunkštelėjo Louis.
- Kodėl?
- Siaubo filmai – tu klyki arba juokiesi ir paskui nemiegi naktimis ir man reikėdavo vidurį nakties kabarotis į bendrabutį, Romantiniai – tu visada apsiverki, nesvarbu liūdna pabaiga ar graži, Fantastiniai – komentuoji ne laiku ir ne vietoje...
- Koks skirtumas, - dar kartą šniurkštelėjau nosimi.
- Ateik, mano vargšiuke, - patempė lūpą Louis ir ištiesė rankas. Kritau jam į glėbį, o jis apkabino mane savo tvirtom rankom.
- Aš tave myliu, - sumurmėjau.
- Be galo be krašto?
- Be galo be krašto, - sukikenau.
- gerai. Ir aš tave myliu.
- Be galo be krašto?
- Be galo be krašto...
- Gana tų priesaikų, jau vemt norisi, - pavartė akis Niall įeidamas į namelį.
- Tu neužrakinai durų? – paklausiau pažiūrėdama į Louis.
- Užrakinau...
- Na ir kas kad užrakinai, - išsišiepė Niall ir parodė išlankstyta savaržėlę.
- Niall, tai gal tu pas mus ir naktį ateisi? – pavarčiau akis.
- Visko gali būt, - truktelėjo pečiais blondinas ir išėjo.
- Gerai... – lėtai linktelėjo Louis. – Tai jis čia atėjo nes neturėjo Ką veikt?
- Turbūt, - truktelėjau pečiais. – Tu dėl viso pikto užstumk šaldytuvą prie durų, - pridūriau.
- Niall nėra koks maniakas.
- O ką tu gali žinot, - pavarčiau akis.
- Jis tikrai toks nėra, - tarė Louis.
- Noriu miego, - nusižiovavau.
- Mano princesė pavargo?
- Labai. Ir nori, kad jos princas nuneštu ją į lovą ,- sukikenau.
Jis paiemė mane ant rankų ir nunešė į miegamajį. Patogiai įsitaisiau ir užmigau.
Mane pažadino bruzdesys virtuvėje. Pasukau galvą į šoną, Louis ramiai parpė. Drebančiom rankom pagriebiau žadintuvą ir išlipau iš lovos. Nusėlinau. Kruptelėjau pamačiusi žmogaus silueta besikuičianti šaldytuve ir nieko negalvodama mečiau žadintuvą jam į galvą. Greitai įjungiau šviesą.
- Niall?! – surikau.
- Man skauda, - suvaitojo jis ir susiemes už galvos ir atsisėdo į kėdę.
- Ką tu čia darai? – sušnypščiau. Ko jam reikia šaldytuve, mūsų namelyje, trečią nakties?!
- Pas mane šaldytuvas tusčias...
- Idijotas, - pavarčiau akis, - Eik namo! Ei, ir padėk mano jogurtą!
Jis iškėlė rankas ir pasišalino iš namų. Dėl viso pikto pristūmiau kėdę prie durų. Dieve, tas blondinas mane šiurpina... Grįžau atgal į lovą ir vos tik padėjus galvą ant pagalvės užmogau.

IŠTRAUKA IŠ 26 DALIES

Tai jam sukėlė dar didesnį juoko priepuolį.
- Tu jau visai nuišneki...
- Tai kodėl žadintuvas guli ant grindų sudaužytas? – paklausiau papūsdama lūpas.
- Gal tau tik pasivaideno. Gal sergi?
- Tikrai ne... o gal dėl to, kad tu mane skandinai? – pradėjau dramatiškai vaidinti.
- Aš tavęs neskandinau, aš tave bučiavau.
- Skandinai, skandinai, - sukikenau.