Larry ir aš (FanFiction)

36

Larry ir aš

36 Dalis

- Pasuk smegenine, - pavarčiau akis ir išbėgau į lauką.
Nė už Ilgo atsiradau jūros namelyje. Nusimečiau visus drabužius ir įsisupau į rankšluostį. Išėjau Į lauka ir numečiau rankšluostį ant smėlio. Kūnas tirtėjo iš šalčio. Naktis, matytas vaizdas drasko mane iš vidaus - puiki proga įgyvendinti seną svajonę. Tai turėjom daryti su Karina, bet velniai nematė. Panėriau po vandeniu ir vėl išnirau. Taip Gera ... Perbraukiau ranka per šlapius plaukus. Apsidairiau, ar nieko nėra. Greitai išbėgau iš vandens ir įsisukau Į sausą rankšluostį.
Vos tik grįžau patraukiau Į vonią. Pripildžiau ja karšto vandens ir atsiguliau į ją. Kūną iš karto apėmė maloni šiluma. Skruostais vėl pradėjo tekėti skaudžios ašaros. Garsiai sukučiojau ir užsidengiau ašarotą veidą delnais. Jausmai mane plėšė į mažus skutelius iš vidaus sukeldami didelį skausmą.
Išlipau iš vonios ir apsivilkau naktinukus. Griuvau į minkštą lovą. Susirangiau į kamuoliuką ir šeip ne taip užmigau.
Ryte pabudau nuo durų trenksmo ir rėkimo. Apsimiegojusi pakilau iš lovos ir įsisupau į chalatą. Nuėjau Į priengį. Karina rėkė ant Louis o jis stovėjo nieko nesuprasdamas.
- Labas, Louis - šyptelėjau. Stengiausi ir vėl nepradėti verkti.
- Pala, nes nieko nesupratau ... Kodėl Louis? Kodėl ne Boo Bear kaip kiekvieną rytą? - Stovėjo jis sumišęs.
- Louis, manau supainiojai namelius, - tariau drebančiu balsu.
- Kas jums visiems darosi? Varstot mane piktais žvilgsniais, o šita net muštis pradėjo!
- O Taip, tu nieko nežinai, nors vakar dulkinai Nanetę, - suriko Karina ir vožė jam per galvą..
- Ką tu čia nusišneki, - suriko jis susiemes už galvos.
- Ji nemeluoja, - pavarčiau akis.
- Jūs čia prieš mane visi susimetėt? Su gimtadieniu, vaje ačiū! - suriko jis ir movė lauk per duris.
- Na ir lopas, - numykė Karina stebėdama, kaip jis bėgdamas plėšia nuo savęs drabužius ir neria į vandenį.
Nejučia prikandau lūpą. Grįžau į miegamajį ir išsitraukiau tą patį apatinį trikotažą. Sugrūdau jį Į šiūkšliadėžę. Nusibraukiau dar vieną ašarą. Ir kodėl su juo viskas trunka taip trumpai? Kodėl ta pati situacija pasikartoja du kartus? Jau tikrai viskas nusibodo ... Atrodo kelias savaitės pasaka, o paskui vėl viskas sugriūva... Ir vėl jis...
Atsidusau ir kritau į lovą. Kodėl aš nežinau ką daryti tokiose situacijose?!
Lovoje prasivarčiau visą dieną iki vėlyvo vakaro. Džiaugiausi, kad niekas nesugalvojo čia eiti, nes norėjau pabūti viena pati su savimi.
Pajutau kaip lova įdumba.
- Sandra, kaip tu? - paklausė Karina atsisėsdama ant lovos.
- Ir vėl neužrakinau durų? - Atsidusau.
Ji linktelėjo galva.
- Louis labai gailisi.
- Tai jau pasikartojo ANTRĄ kartą.
- Jis buvo girtas, nieko nematė. Tas pats kokteilis.
- Tada nekenčiu Nanetės, - pavarčiau akis.
- Mąstyk logiškai, - nusijuokė Karina. - Jei jis nebūtų prisigėręs to birzgalo, tai aš jį su plyta uždaužyčiau. Nors, galima sakyti jau tą padariau, tik dabar pagalvojau, - prunkštelėjo ji.
- Tu teisi, perdėjau. Čia Nanę turėjau aprėkt, o ne tą vargšą. Juk aš myliu tą asilą, - taip pat prunkštelėjau.
- Matai, viskas išsisprendė, - šyptelėjo ji. Liūdnai ...
- Gerai, sakai, kas negerai, - primerkiau akis.
- Na ...
- Ką Garbanėlė padarė? - atsidusau.
- Tiesiog išsiskyrėm, - numykė ji.
Pašokau iš lovos.
- WHAAAT???? KAIP? Dėl ko? Juk buvot tobula pora! - Surikau.
- Jis norėjo grįžti prie savo senojo gyvenimo, - atsiduso ji.
- Kada tai įvyko ?!
- Vakar ... Per Louis gimtadienį, kai tu ėjai iki Lou, pamačiau jį su kita ir tiesiog draugiškai išsiskyrėm.
- Draugiškai? - kilstelėjau antakį.
- Na gerai, tada norėjau su šaldytuvu trenkti jam per makaulę, - pavartė ji akis ir nusijuokė.
Kaip ji gali būti tokia rami? Ne bliauna, bet žvengia. Keistas žmogus...
- Košmaras ... - pakračiau galvą ir kritau Į patalus. Vėl.

*** Karinos akimis ***

- Gerai, o kaip TAI paaiškinsi? - sukryžiavau rankas ant krūtines. Harry valėsi nuo lūpų raudoną lūpdažį, o mergina šalia jo iš naujo dažėsi lūpas žiūrėdama į veidrodėlį.
- Žinai, sakysiu tiesą. Nenoriu būti įsipareigojęs. Mylėjau tave, bet dažniausiai su santykiais ištempiu nuo vieno vakarėlio iki kito Nesuprask neteisingai, esi šauni mergina.
- O aš dar kaip idijotė atidaviau tau savo nekaltybę, - stipriai užmerkiau akis. Skruostu nuriedėjo viena ašara.
- Klausyk, neverk, - jis suiemė mano veidą delnais ir nubraukė nykščiu išdavikę ašarą.
Pažiūrėjau Į loudros pusę.
- Kodėl mūms negali būti viskas paprasta kaip jiems? Jie džiaugiasi vienas kitu ir yra laimingi, O mus Kažkas Varžo, - atsidusau.
- Klausyk, aš maniau, kad būdamas su tavim pasikeisiu...
- Tu niekada nepasikeisi, Styles, - Nusijuokiau ir palikau jį stovėti prie sienos su sudaužytomis viltimis ir nauju jo žaislu, kuris pakeis mano vietą.
Tas kvailys mano, kad pasikeis.
NE VELNIO.
<> <> <> <> <>
- Kiek valandų? - paklausiau kai pasibaigė filmas.
- Daug. Aš gal einu pažiūrėti kur Louis, - numykė Sandra ir išėjo. Greitai puoliau paskui ir pasislėpiau, kad galėčiau viską stebėti.

*** Sandros akimis ***

Vaikinas sedėjo ant smėlio ir stebėjo jūrą. Jo oda buvo pašiurpusi nuo šalčio, bet jam tai akivaizdžiai nerūpėjo.
Priėjau arčiau ir atsisėdau šalia.
- Sušalsi, - tariau.
- man vienodai, - tarė jis drebančiu balsu net nepažvelgdamas į mane. Pala jis verkė?
- Oh, būk vyras, Louis. Susigadinsi vasarą
- Mhm,
Staiga pradėjau juoktis.
- Kas yra? - Susiraukė, nors akyvaizdžiai tvardė juoką.
- Tu toks mielas kai pyksti... Ne veltui Boo Bear!!! - sužviegiau iš juoko ir susiemiau už pilvo.