Larry ir aš (FanFiction)

35

35 dalis
- Sandra, negaliu vėluoti į savo gimtadienį! – suriko Louis už durų.
- Aš tuoj, - suzyziau. Giliai atsidusau ir įmečiau į rankinuką apatinį trikotažą. Tikiuosi, jis taip nusigers, kad to neprisimins.
Atidariau duris.
<><><><><><><><><><>
Taškemės su Karina šokių aikštelėje.Žmonių buvo tikrai daug... Ir iš jų beveik nieko nepažinojau. Smagu. Staiga pradėjo groti „Love runs out". Su Kari pradėjom spiegti.
- I got my mind made up, man, I can't let go. I'm killing every second 'til it saves my soul. I'll be running, I'll be running, 'Til the love runs out, 'til the love runs out. And we'll start a fire, and we'll shut it down, 'Til the love runs out, 'til the love runs out, - dainavom iš visos gerklės.
- Einam prie vaikinų? Aš dar visai negėriau, - nusijuokė Karina.
Linktelėjau galvą. Louis su Niall gulėjo išsidrėbę ant sofos ir juokėsi iš nieko. Ant stalo mėtėsi tušti septyni stikliukai.
- Košmaras, palieki tave valandai ir tu pasidarai girtas kaip tapkė, - prunkštelėjau. Pasižiūrėjau į Liam. – Juk jie negalėjo pasdaryti tokie nuo kelių stikliukų?
- Jie išgėrė kažkokio naujo kokteilio, - truktelėjo pečiais Liam. – Naill išgėrė tik du, o tas likusius penkis.
- Louis, kodėl tiek gėrei? – pavarčiau akis.
- Nes aš tave myliuuuu, - nutesė jis prikimusiu balsu ir besijuodamas nusirideno nuo sofos. Ir vėl pavarčiau akis. Labai gražu.
Galiausei susižvalgėm su Karina ir taip pat pradėjom juoktis.
- Aš ir noriu to kokteilio, - numykė Karina niuktelėdama man.
- Tau rytoj labai skaudės galvą, brangioji, - tarė Harry.
- Pfff ta galva paskutinėje vietoje. Varom, - suriko ji ir nutempė mane už rankos.
""Po 10 min."""
- Kelelis tolimas, kelelis artimas, širdelė vis skaičiuoja žvaigždeles, - rėkėm kartu.
Tas kokteilis tikrai turi neigiama poveikį. Nors, ne ką geriau nei Nestea.
- Man šaldytuvas pašnabždėjo, kad Nane eina link Louis, - sušnypštė Kari vos pastovėdama ant kojų.
- Man mikrobangė padainavo, kad nieko nematau, - nusijuokiau.
Man rimtai visas vaizdas liejosi. Šeip vieną kitą pasiremdamos nukeliavom link mūsų kampo ir išsidrėbėm ant sofos.
- Vienaragizzz, - uždainavau paplonintu balsu.
- Jos jau rimtai per daug girtos, - išgirdau dar Harry sakant.
Mano akyse galutinai viskas susiliejo. Galėjau įžiūrėti garbanotą galvą kuri mane purtė.
- A, baik aš tavęs bijau, - nusijuokiau.
- Sandra, baik mane gasdint, - tarė jis.
- Aka-ką? – nusižvengiau ir nusiridenau nuo sofos.
- Aka-kažką, - suriko Karina ir kaip supratau ji taip pat ant žemės, nes išgirdau bumptelėjimą.
- Mes vakar žiūrėjom Aukšta klasė, - prunkštelėjau.
- Aka-kąąą, Aka-kažkąą, - uždainavo Karina.
- Ką su jom daryt, - galiu spėti, kad pasakė Nanius.
- Iš vis, kur Louis?! – suriko Liam.
- Jį Nanetė nuvedė į vieną iš kambarių, - tarė Harry.
Pasijutau, lyg man kažkas būtų peilį susmeiges į nugarą. Nors ir esu girta kaip tapkė, mano smegenys dar veikia. Louis girtas, jam turbūt taip pat liejasi vaizdas, nes gėrėm tą patį. O jei... Ne, ne, ne , ne, ne!
- Kodėl leidot jai jį nuvesti, - paklausiau drebabčiu balsu,
Atsisėdau ir pažvelgiau į laiptus.
- O kas negerai? – paklausė Liam.
Atsisukau į Zayn.
- O tau Naniau visai ne keista, kodėl ji taip ilgai negrįžta? – pakalausiau.
Karina tvirtai suspaudė mano ranką.
- Gal nereikia? – paklausė.
- Aš turiu tuom įsitikinti, - silpnai šyptelėjau.
Abidvi atsistojom ir tvirtai susikibusios rankomis pradėjom lipti laiptais aukštyn link kambarių.
- Kaip manai, kuris? – sušnabždėjo Karina.
Atidarinėjom visus iš eilės. Po kol kas visi buvo tušti, liko paskutinės durys. Giliai įkvėpiau.
- Gal nereikia? – paklausė Karina.
- Tu nesuprasi, - pakračiau galvą.
- Bet jis girtas, - pavartė akis Kari.
- Bet jie vistiek turbūt... – sunkiai nuryjau seiles.
- Vienas...
- Du...
- Trys, - staigiai nulenkiau durų rankeną ir durys atsidarė.
*** Louis akimis***
- Man visaks liejasi, - nusijuokiau gulėdamas ant sofos.
- Tu jau per daug prisigėrei, - nusijuokė Liam.
- Tau rektu į kambarį miegot, - prunkštelėjo Harry
- Aš jį palydėsiu, - pasakė moteriškas balsas, bet negalėjau atpažinti kieno.
Ne už ilgo pajutau kaip krentu į minkštą lovą. Šviesa užgeso, pajutau, kaip kažkas užgula manajį kūną.
- Sandra? – paklausiau.
- Taip, čia aš.
- Tavo balsas kažkoks kitoks, - nusižiovavau,
- Daug gėriau, - numykė ji.
Na, aišku.
*** Sandros akimis***
Bėgau laiptais valydamasi ašaras. Tas vaizdas... Negaliu.
- Harry, parvešk mane atgal į namelį, - sukukčiojau.
- Kas nutiko?

IŠTRAUKA IŠ SEKANČIOS DALIES

Atsidusau ir kritau į lovą. Kodėl aš nežinau ką daryti tokiose sušiktose situacijose?!
- Sandra, kaip tu, - paklausė Karina atsisėsdama ant lovos.
- Ir vėl neužrakinau durų? – atsidusau.
Ji linktelėjo galvą.
- Louis labai gailisi.
- Tai jau pasikartojo antrą kartą.
- Jis buvo girtas, nieko nematė. Tas pats kokteilis.
- Tada nekenčiu Nanetės, - pavarčiau akis.
- Mąstyk logiškai, - nusijuokė Karina. – Jei jis nebūtų prisigėręs to birzgalo, tai aš jį su plyta uždaužyčiau.
- Tu teisi, perdėjau. Čia Nane turėjau aprėkt o ne tą vargšą. Juk aš myliu tą asilą, - prunkštelėjau.
- Matai, viskas išsisprendė, - šyptelėjo ji. Liūdnai...
- Gerai, sakai, kas negerai, - primerkiau akis.
- Na...
- Ką Garbanėlė padarė? – atsidusau.
- Tiesiog išsiskyrėm, - numykė ji.
Pašokau net iš vietos.
- Kaip? Dėl ko? Juk buvot tobula pora! – surikau.
- Jis norėjo grįžti prie savo laisvo gyvenimo, - atsiduso ji.
- Kada tai įvyko?!
- Vakar... Per Louis gimtadienį, kai tu ėjai iki Louis, pamačiau jį su kita ir tieisog draugiškai viską išsiaiškinom.
- Draugiškai? – kilstelėjau antakį.
- Na gerai, tada norėjau jam su šaldytuvų trenkt per makaulę, - pavartė ji akis ir nusijuokė.
- Košmaras... - pakračiau galvą ir kritau į patalus. Vėl.