Sex Bruises (LT fanfiction)

44 dalis

Tylėjau ,kaip ir Niall. Tiesiog sėdau į jo mašiną ir stebėjau ,kaip jis pasitaisęs švarką atsisėdo į vairuotojo vietą. Su kostiumu jis atrodo kitaip. Sakydama kitaip turiu omeny jis atrodo toks suaugęs vyras.
-Kur važiuojam?.-Paklausė jis ,kai išsuko į normalų kelia.
-Hm nežinau.-Tyliai atsakiau ,nes nesitikėjau jo tokio klausimo. Jis niekada manęs neklausia ką noriu veikt ir tai keista. Jis tik linktelėjo ir apsisukęs pradėjo važiuot ten kur nežinau. Tiesiog tyliai sėdėjau ir nieko nesakiau. Pažiūrėjau į laikrodį ir jau rodė aštuonias valandas vakaro.
Kelias buvo tikrai tolimas ir nuvažiavom už savo miesto ,kai jis pagaliau sustojo prie kažkokio didelio pastato. Tik tada pastebėjau jog kabo didelis ženklas „Gyvūnėlių prieglauda".
-Ką mes čia veiksim?.-Paklausiau lipdama iš mašinos paskui jį.
-O tau nepatinka gyvūnėliai?.-Paklausė jis.
-Na patinka ,bet jie jau nedirba.-Nusijuokiau ir jis tik mirktelėjo paimdamas mane už rankos. Sekiau paskui jį. Prie durų mus pasitiko senyvo amžiaus moteriškė ji tiesiog mus praleido. Įėjus į vidų už didelės tvoros stovėjo daug gardų su šuniukais. Nuo mažiausių iki didžiausių ir visi jie neturėjo namų ,tačiau jų akys vis tiek šypsojosi.
-Koks fainutis.-Priėjau prie didelio šuns ,kuris garsiausiai lojo. Jis iš kart pradėjo vizgint uodegą ir šokinėt. Paglosčiau per grotas ir toliau draugavau su šunimis ,kai mačiau Niall tiesiog stovint prie durų ,kaip kokį asmens sargybini.
-Ar taip ir stovėsi?.-Paklausiau ir jis nieko neatsakė. Priėjus paėmiau už rankos ir atsivedžiau arčiau narvų. Praėjus pro visus mažus ir didelius šuniukus atėjom ,kur visos katės. Jos buvo su mažais kačiukais ,o kitos labai nuskriaustos ir sergančios. Niall pagaliau įsijautė taip ,kaip aš ir glostė viską ,kas turėjo švelnų kailiuką. Perėjom ir triušius ir kitus gyvūnus ,kurių jie turėjo.
-Niall ,kaip Bosas laikosi?.-Moteris paklausė priėjus. Koks Bosas?
-Puikiai. Jis jau išaugo ir sargauja mano namuose.-Mirktelėjo jis ir ji nušypsojo. Niall nuėjo prie vilkinių šunų ,kurie labai panašūs į jo šunį ,kai priėjau prie moteriškės iš smalsumo.
-Atleiski ,kas tas Bosas?.-Paklausiau jos ir Niall nieko tikrai negirdėjo.
-Ach labiausiai nukentėjęs prieglaudos šuo. Vaikai jį rado mažiuką sušaudyta šaratinėm kulkom. Manėm ,kad jis neišgyvens ,o jei ir išgyvens tai neturės normalaus gyvenimo ,tačiau Niall ji pasiėmė. Vaikas taip užsispyrė ,kad nori būtent jo ,kad teko atiduot. Dabar jis jau didelis ir sveikas šuo ,kas neįtikėtina ir glosto širdį.-Iš kart supratau ,kad kalbama apie Niall šunį ,kurį mačiau prie jo namų kieme. Negaliu patikėt ,kad jis patyrė tokį gyvenimą. Juk jis toks gražus didelis šuo. Net nepasakyčiau jog buvo taip sunkiai sužalotas.
-Dabar jis tikrai nuostabus aš jį mačiau pas Niall namuose.-Beveik pasigyriau jai.
-Džiaugiuosi dėl jų abiejų.-Ką ji turi omeny? Atsisukau į ja sutrikusi ir ji suprato ,kad noriu žinot daugiau.
-Tuo metu Niall reikėjo jo ,kaip ir jam reikėjo Niall. Atvažiavęs jis atrodė toks palūžęs lyg visas pasaulis būtų išslydęs jam iš po kojų.-Atsiduso ji ir abidvi vienu metu pažiūrėjom į Niall tolumoje žaidžiant su šuniu.
-Ar jis ką nors sakė kas nutiko?.-Paklausiau norėdama sužinot daugiau.
- Aš pažinojau kažkada jo mamą ir jį ,bet dabar jo nebepažįstu.-Tai jis nebuvo visą laiką toks? Taip ir maniau ,kad jį turėjo pakeist koks nors įvykis.
-Jis nėra blogas.-Šyptelėjau.
-Žinau vaikelį ,tačiau jis ir nėra angelas.-Ką tai turėjo reikšt? Norėjau dar paklaust ,klausimo ,kai Niall atsirado prie mūsų ir užsičiaupiau.
-Turim jau važiuot ,nes Doloresa nori pailsėt.- Pareiškė jis ir ji norėjo kažką pasakyt ,tačiau užteko jo tamsių akių žvilgsnio ir ji nutilo. Ar jis nenori ,kad kažką sužinočiau iš jos? Kiek dar bus paslapčių tarp mūsų?
-Tikiuosi dar aplankysit mane.-Nusišypsojo ji. Sekiau paskui Niall iki mašinos mojuodama Doloresai. Įsėdau ir tiesiog tylėjau mašinoje ,kaip ir ji.
-Tai Bosas iš čia? Tavo šuo kurį mačiau?.-Paklausiau ,kad dingtų tyla.
-Ką ji sakė dar?.-Paklausė jis kiek piktai.
-Na ,kad Bosas buvo labai sužeistas ,kai pasiėmei.-Jis stipriau paspaudė greičio pedalą ir rankose suspaudė vairą. Prisispaudžiau labiau prie sėdynės ,kai jis suriko.
-Ar tau būtina jos klausinėt visko? Negali ramiai pasidžiaugt ,kad kažkur nusivedžiau? Amžiais ieškai kažko mano praeitį.-Kas per velniava?
-Ką? Aš nesikapsčiau niekur tavo praeitį. Norėjau bent tavo šuns vardą sužinot.-Atšaukiau jam atgal ir mašinos greitis vis didėjo. Mačiau ,kaip greičio rodyklė pasiekė šimtą dvidešimt ,o posūkiai iššimami net nepristabdžius. Jis nori užmušt mane?
-Neapsimesk kad tau rūpi mano šuo. Norėjai sužinot kažką bjauraus pripažink Alex.-Surėkė jis ir įsikibau į sėdyne ,kad nepradėčiau drebėt ,kai greitis pasiekė šimta devyniasdešimt ,o prieš akis dar bus ir posūkiu. Mes tikrai nuslysim nuo kelio.
-Ar gali prilėtint?.-Paklausiau kiek švelniau ,nes jaučiau ,kaip tuoj pratrūksiu ir net nežinau kokio velnio verksiu. Tačiau aš nenoriu mirt. Ir tikrai nenusipelniau ,kad jis ant manęs šauktų ,kaip nenormalus.
-Ar mažoji panelė išsigando?.-Nusijuokė jis ,bet tai buvo agresyvus juokas lyg patyčia. Kas jam pasidarė? Ar jis visai pamiršo kad aš jam kažką reiškiau prieš kokias dešimt minučių. Mačiau ,kaip jis permetė kitą bėgį ir dar labiau pagreitino lyg specialiai mane baugindamas. Atrodo lyg jis kaip kokia būtybė maitinasi mano baime.
-Stabdyk mašiną arba aš iššoksiu.-Sušukau atsisekdama diržą ir paimdama už mašinos atidarymo rankenėlės. Ir aš tikrai nejuokavau taip sakydama geriau iššokčiau ir mirčiau taip nei prisitrėkščiau su juo.
-Alex prisisek diržą.-Užrėkė jis ir mačiau ,kaip jis surimtėjo.
-Stabdyk ,nes aš nejuokauju.-Griebiau už vairo ir jis patraukęs mano rankas pradėjo stabdyt. Mašinai nespėjus net normaliais sustot iššokau iš jos lėtai riedančios. Pradėjau eit kažkokiais laukais ,net nežinau kur ir net nežinau ,kaip pradėjau verkt. Net nepajaučiau ,tačiau nuėjus kelis žingsnius jau kūkčiojau ir rijau savo sūrias ašaras.
-Alex.-Girdėjau Niall balsą ir mašinos durelių trenksmą. Mano rankos tiesioginė to žodžio prasme drebėjo ,kaip ir visas kūnas.
-Atstok nuo manęs. Tu nenormalus.-Šaukiau ant jo eidama ir net nematydama kur einu. Nespėjau sureaguot ,kai užkliuvau už kažkokių žolių ir išsitiesiau. Suskaudo kelėną ,nes atrodo čia buvo akmuo.
-Alex.-Jis puolė prie manęs ir atrodo sušvelnėjo ,tačiau atsitraukiau pastumdama jį toliau.
-Neliesk manęs. Neliesk pasakiau.-Šaukiau tačiau jis vis tiek padėjo man atsistot.
-Mažute.-Jis atrodo lyg niekur nieko elgėsi.
-Tu nenormalus. Ar bent įsivaizduoju ,kaip mane išgąsdinai? Gal tu ir nori mirt ,bet ne aš. Toks vaizdas jog nori ,kad bijočiau tavęs. Aš to neištversiu daugiau.-Drebėdamas kalbėjau ,kai jis tiesiog žiūrėjo.
-Matai ką man darai? Atrodo išvarysi iš proto.-Ištiesiau rankas į priekį ,kad jis matytų ,kaip drebu. Nusivaliau ašaras ,kai jis švelniai prisitraukė mane prie savęs. Jis buvo labai švelnus lyg bijodamas pakartot klaidą.
-Atleisk man. Nežinau kas man pasidarė. Prašau nebijok manęs.-Jis atrodo maldaujamu tonu kalbėjo laikydamas savo glėbį. Nežinau kodėl pradėjau dar labiau verkt ir stipriai apsikabinau jo kietą kūną.
-Atsiprašau. Prašau nepalik manęs dėl to. Prašau Alex aš tave taip stipriai myliu.-Jis stipriau mane suspaudė glėbyje ir atrodo visa baimė po truputį dingo. Ir ką šis vyras daro su manimi ,net nenumanau.