"Sex Bruises"
Promo
Alex Queen - devyniolikos metų mergina. Jos šeima praturtėjo mamai išlošus milijoninėj loterijoj. Alex buvo tik treji ,kai prasidėjo didžiosios peštynės dėl pinigų visoje šeimoje. Atrodė ,kad merginai gyvenimas rožėm klotas ,tėva...
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
*Alex pozicija*
-Niekada tavęs nieko neprašiau ,tačiau dabar maldauji pajaust jos širdies plakimą po savo delnu. Maldauju išgirst jos juoką ,bent paskutinį kartą jeigu tai reiškia ,kad turėsiu su ja atsisveikint.-Girdėjau Niall ašaras sumaišytas su skausmu ,kurios nedavė man ramybės jau ilgą laiką. Noriu išgirst jo juoką ,tačiau girdžiu tik kalbas apie tai ,kaip jis turi mane paleist.
-Niall brangusis turi su tuo susitaikyt.
-Paleisk ją.-Kiekvienas žodis praslysta pro mano mintis ir žinau ką tai reiškia. Nenoriu ,kad jis atsisveikintu su manimi ,nes tai reikš ,kad aš daugiau jo nebepamatysiu.
-Viskas bus gerai. Ji ten bus laimingesnė.-Girdėjau dar kažkieno balsą ,tačiau šaukiau iš visų plaučių ,kad nebūsiu ten laimingesnę. Laimingesnė būsiu tik su Niall jausdama jo šilumą šalia savęs ,kai nueinu miegot ir širdies plakimą ,kuris tuksena į mano šaltą delną.
-Viskas.-Girdėjau Niall mamos balsą ir šiluma ,kurią jaučiau savo delne po truputį traukėsi. Bandžiau ją vėl sugaudyt ,kad nepaleisčiau jo ,nes tai vienintelis dalykas ,kuris mane čia laikė. Šiltos lūpos prisilietė prie mano kaktos ir viskas išnyko palikdami mane tamsai ir baimei ,kuri sukaustė kūną priversdama pravirkt.
-Prašau nepalik manęs.-Sušnabždėjau sukūkčiodama ,nes žinau ,kas manęs laukia. Aš daugiau neatsibusiu.
Tai pabaiga.
Mano gyvenimo pabaiga.
*Niall pozicija*
-Viskas.-Mama ištarė žodžius ,kurie privertė atsisukt į daktarus. Jie jau buvo pasiruošę padaryt jai cezario pjūvi ,kad liktų gyvy bent vaikai. Visi sako ,kad vilties nebėra ,nes ji neatsibus ,o rizikuoju ,kad su savimi nusitemps į prarają ir vaikus.
Pakilau nuo kėdės nusivalydamas ašaras ir jaučiau ,kaip jos smulki vėsi rankutė išslysta iš manosios nukrisdama ant lovos. Priėjęs arčiau priliečiau kuo švelniau lūpomis jos vėsią kaktą ir staigiai atsitraukiau pajautęs karštą ašarą ant jos skruosto.
Greit atsitraukiau nusivalydamas savas ašaras ,nes nenoriu turėt vilčių apsigaudamas su savomis ašaromis.
-Niall? - Mama vėl ištarė mano balsą ,kai aparatas pradėjo pypsėt greitesniu ritmu ir gydytojai susižvalgė. Jos pulsas greitėjo ir nežinau ar tai geras dalykas ,tačiau pažvelgęs į jos veidą mačiau dar vieną ašarą nuriedant jos skruostu.
-Tuč tuojau išeikit.-Paliepė seselė grūzdama mus pro duris.
-Ji nenori to... palikit ją... nedrįskit jos liest.... ji nori gyvent nejau nematot... ji nenori atsisveikint.-Šaukiau per visą ligoninę ,kai prieš mano veidą buvo užtrenktos duris ,tačiau spėjau pamatyt ,kaip Alex akys prasimerkia.
-Alex.- Sušaukiau dar kartą ir jos akys sekundei sugaudė manas ,tačiau buvau atplėštas nuo durų lango pro kurį ją mačiau.
-Paleiskit mane... atsitraukit ,nes užmušiu.-Suurzgiau ant apsauginio ,kurį greičiausiai iškvietė seselės.
*Alex pozicija*
-Alex.-Vos prasimerkus šviesa mane apakino ,tačiau girdėjau savo balsą iš Niall lūpų. Šiek tiek pasisukau link baltų durų pro kurių stiklą pagaliau pamačiau Niall. Suvelti plaukai ir išbalęs veidas ,bei kabantys maišai po akimis. Užteko kelių sekundžių ,kad mano širdis pradėtų plakt nežmonišku greičiau ,o gydytojai pultu į paniką. Savęs neatpažinau ,kai pamačiau didžiulį pilvą po krūtine ,nes tokia nebuvau prieš papuldama į čia. Net neprisimenu ,kaip čia papuoliau.
-Panele? Ar žinot ,kur jūs? Kaip jaučiatės?-Klausimu virtinė išart pasipylė iš artimiausio vyro su prožektoriuku ,kuris švietė man į akis. Bandžiau išvengti akinančios šviesos ,kol jis toliau kalbėjo ,o kitas gydytojas man kažką suleido.
-Noriu pamatyt Niall.-Mano balsas vos girdėjosi ,o burna visiškai išdžiūvus ,kaip ir lūpos suskilinėjusios. Jaučiausi taip lyg būčiau pramiegojus savaitę dykumoje be vandens ir pastogės. Tokia sausa ir tuščia lyg iš manęs būtų kažkas atimtą per miego laikotarpį.
-Jūs atsikėlėt iš komos jums negalima kalbėt.-Perspėjo gydytojas ,tačiau vos pakėlus ištiesiau ranką ir parodžiau į duris.
-N..i..al..ll- Burna buvo visiškai sausa ir skaudėjo net kalbėt ,tačiau noriu jį pamatyt. Tai buvo vienintelis noras dėl ,kurio pabudai iš nežinomo miego.
Gydytojai tik susižvalgė ir vienas jų išėjo ,tačiau po kelių sekundžių prasivėrė duris ir įėjo žmogus ,kurį norėjau pamatyt. Negalėjau nieko ištart ,kaip jis greitai atsirado prie mano lovos ir bučiniais apipylė visą mano veidą ,o tada be perstojo pradėjo vergt. Nesupratau ,kodėl jis verkia ,tačiau ašaros pačios nuriedėjo ir manais skruostais prisidėdamos prie jo.
-Maniau ,kad tave praradau.. Niekada daugiau taip nedaryk... nedrįsk daugiau taip ilgai neprasibus supratai Alex? Niekada daugiau nepalik manęs vieno taip ilgai. Be tavęs aš niekas.. be tavęs nebus ir manęs nejau nesupranti ..tu tokia kvaila .. tokia kvaila.-Jis vis kartojo suėmęs mano veidą ir žiūrėdama su ašarom tiesiai man į akis. Nežinau ,kodėl aš kvaila ,tačiau tylėjau ,kaip gydytojai man ir liepė ir tiesiog stengiausi neužmerkt akių nei sekundei ,kad vėl nepasinerčiau į tą baisų miegą.
-Alex.-Vėl mano balsas ištartas ir per Niall petį pamačiau tėvus ,bei Amila ir Niall mamą. Mama su tėčiu atrodė senesni ,nei prie man užmiegant ir čia atsiduriant ,o Amila atrodo pasikeitus į gerą. Ji atrodo tokia atsigavus lyg šviežio oro gūsis ankstų rytą. Kitokia plauku spalva ir nauji drabužiai atspindintis jos tikrąjį grožį.
Jie visi puolė prie manęs lyg būčiau pats svarbiausias žmogus pasaulyje ,tačiau taip ir nesuprantu ,kodėl jie visi tokie išsigandę juk aš nieko nepadariau. Iš vis kiek laiko aš miegojau ,kad jie taip pasikeitė?
*po kelių dienų*
Gydytojai pagaliau leidžia man šiek tiek kalbėt ,tačiau visą laiką kalbėjo Niall kiekvieną dieną leisdamas pas mane. Jis visada toks rimtas ir tiek daug man pasakoja jaučiuosi lyg būčiau miegojus kelis mėnesius.
-Niall kiek laiko aš miegojau?-Paklausiau pagaliau prabildama ir jis sustingo pagaliau išgirdęs mano balsą. Kelias šias dienas nekalbėjau ir tiesiog stebėjau ,kaip jie rūpinosi manimi ir kaip pasakojo jog manęs pasiilgo.
-Alex tu buvai komoj beveik du mėnesius.-Nieko nesakiau tylėdama ir baldydama suvirškint informacija. Žinomą tai paaiškina mano pilvą ,tačiau.... pala pala ...štai kodėl jie su manim atsisveikino.
-Ar jūs manėt ,kad aš neatsibusiu?-Vėl paklausiau.
-Aš visada žinojau ,kad manęs nepaliksi ,tačiau jie liepė su tavimi atsisveikint. Alex maniau ,kad tu mane palikai visiems laikams.-Nieko nesakiau tik suėmiau jo ranką suspausdama tvirčiau ,kad pajausčiau jį šalia savęs. Nėra nieko skaudžiau ,kaip prarast mylimą žmogų ir tai likimo pokštas ,o ne paprastas išsiskyrimas. Lyg išbandymas ar kovosiu dėl mūsų ,kurį greičiausiai išlaikiau jeigu pabudau iš to košmaro ,kuris mane kankino.
Na atleiskit ,kad ilgai nedaviau dalies ,tačiau tai darbas tai mamos gimtadienis ir dar dabar mašina nusipirkau tai visokių reikalų pilna ir t.t. Visada esu užimta ir vos randu laisvą minutę sau ,tačiau pasistengsiu vėl įsijungt į rašymą :)
