Sex Bruises (LT fanfiction)

74 dalis

*********** Alex pozicija*************

Prabudau visiškos tylos ir pramerkus akis pamačiau tik tiek ,kad jau naktis. Langai čia su grotom lyg kalėjimas ,todėl atsisėdus ant lovos atsikvėpiau. Atsistojus priėjau prie veidrodžio ir pažiūrėjau į savo mažiau ištinusią akį ir prakirstą lūpą. Arba aš sapnavau arba Niall čia buvo. Atrodo tikrai jaučiau jį šalia ,tačiau tai tikriausiai dar viena mano iliuzija.
Priėjau prie durų ir žinau ,kad jos bus užrakintos ,o palenkus rankeną įsitikinau. Atėjus prie lango ilgai žiūrėjau į tolimus miškus ir kaip mėnulis už jų apšviečia kiemą. Lauke laksto didelis šuo ir visur tamsu tikriausiai visi jau miega kuo ramiausiai.
Žiūrėjau į mėnulį ir žvaigždes šalia jo ,kai jaučiau kad graudinuosi ir nusišluosčiau ašarą ,nes negaliu dabar praskyst. Noriu namo... noriu į Niall glėbį...
Stipriau apsikabinau savo kūną ir uždengiau delnu lūpas ,kai tyliai sukūkčiojau nebeišlaikius.
-Niall man taip sunku be tavęs.-Tyliai sušnabždėjau ir ašarotom akim toliau stebėjau žvaigždes ,kurias tikriausiai mato ir jis.

***********Niall pozicija*********

Neturėjau nieko ...Jokio siūlo galo kur ji galėtų būt ,nes jis viską ištrynė palikdamas tik lavonus. Priėjau prie terasos lango ir pažvelgiau į dangų ,kai tylus žiogų svirpimas sode darėsi virs garsesnis. Žiūrėjau į pilnatį ir kelias ryškias žvaigždes ir ...viskas tiesiog tuščia.
Pražiūrėjau visas Louis Tomlinson bylas ir jo brolio ,tačiau nieko. Jie per daug geri ,bent vienas iš brolių ir mane tai siutina.
Kelias minutes visiškoje tyloje žiūrėjau į žvaigždes ir lyg jaučiau ją šalia savęs. Atrodo viskas gerai ir ji namuose čia su manim. Pykau ant savęs ,kad ją praradau ir negaliu surast. Tai ,kad savo rankose neturiu valdžios mane žudo ,o ypač žinant ,kad Alex gyvybė priklauso nuo manęs. Kas žino ką tas psichas sumąstė.
-Uhhh...- Suurzgęs iš visų jėgų trenkiau į sieną šalia lango ir atrėmiau galvą užmerkdamas akis. Tyla buvo vienintelis mano pabėgimas nuo to kas vyksta. Negaliu nei valgyt nei miegot žinodamas ,kad ji jo rankose.
-Aš rasiu tave mažute.-Sušnabždėjau sakydamas pats sau ir lėtai atsitraukęs nuo sienos perbraukiau ranka per plaukus ir čiupęs mašinos raktus nuo stalo išlėkiau pro duris.

********Alex pozicija*********

Taip tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į tuštuma tikėdamasi pajaust Niall rankas sau ant liemens. Nuleidau akis ir staiga toptelėjo mintis. Greit atsitraukiau nuo lango ir apieškojau visus stalčius kurie buvo ir kuo tyliau. Nieko neradus apsisukau kelis ratus dairydamasi po kambarį ,kai priėjau prie spintos ir pajudinau. Ji sunki ,tačiau išėmus daiktus bus lengvesnė.
Kuo tyliau išėmiau viską kas įmanomą įskaitant ir lentynas ,o tada kuo tyliau pradėjau ją stumt prie durų. Užstūmus taip ,kad rankenos net nesimato ,kad durų niekaip nepastumsi į jokią pusę pradėjau kraut visus daiktus atgal. Jie manęs nesulaikys ,nes turėdami grotas. Sudėjau viską kas įmanoma į spintą ,nors net durys normaliai neužsidarė teko surišt su kažkieno marškiniais ,kuriuos radau.
Priėjus prie stiklo gyliai įkvėpiau oro ir mečiau sunkią vazą ,kurią laikiau savo rankose. Plonas stiklas iš kart pabiro į šukes ir žinau ,kad tai išgirs visi ,tačiau tik taip galiu išeit ,o spinta juos sulaikys. Lėtai perėjau per šukes ir apsivyniojau ranką su paklode nuvalydama kitas. Pradėjau klibint grotas ,kurios yra ir vienam krašte pradėjo byrėt namo tinkas. Šviesos apačioje įsijungė ir girdėjau balsus ,kai širdis pradėjo plakt lyg pašėlus
Paėmiau smailesnį stiklo gabaliuką ir pradėjus klibint daužiau tinką ,kuris dar labiau pradėjo byrėt nuo sienos ir grotų pusė iš vis tapo laisva. Žinau ,kad vos tilpsiu ir kadangi antram aukšte tai iškrisiu ,tačiau turiu pabandyt.
-Atidaryk duris Alex.- Išgirdau ,kaip už durų šaukia Louis ir jas vis labiau klibina ,tačiau nieko neišeina.
-Alex....išlaužkit duris, greičiau.-Paliepė jis kažkam ir jie pradėjo trankyt duris kartu su spinta. Paskubėjau truputį daugiau pravert šoną grotų ,kad vos tilptų mano kūnas. Suspiegiau iš skausmo ,kai bandydama pralyst užkabinau šoną į sieną ,o koją už šukių ,kurios kiaurai kelnes draskė odą.
-Alex.-Louis vėl pašaukė ,tačiau nepasidaviau ir vos išlindus jaučiau ,kaip krentu. Su pirštais kabinausi už tinko sienos ir grotų ,bet kur ,kad tik laikyčiausi. Tik ištraukus paskutinę ,koją neišsilaikiau ir kritau ant žolės po langu. Ačiū dievui čia nebuvo taip kietą ,kaip tikėjausi nors susitrenkiau nugarą ,kaip velnias.
Šunys aplinkui pradėjo lot ,o jų durų laužimas girdėjosi ,nes lauke. Apsidairiau ir vos atgaudama kvapą po nukritimo pradėjau bėgt link tvoros. Atsisukus pamačiau tik šunį ,tačiau iš to adrenalino greit šokau ant tvoros ir šeip ne taip kapanodamasi užlipau.
Susiplėšiau ir palaidinę ,nes tvoros viršuje kažkokie kaip dygliai ,tačiau nesusižeidžiau dar labiau.
-Alex.-Išgirdau Louis šaukimą ir pakėlus akis pamačiau jį žiūrinį per langą ,per kurį ką tik pabėgau. Nesulaikiau pusiausvyros ir nukritau nuo tvoros ant žolės ir miško medžių šaknų ,kurios kyšojo iš žolės.
-Šudas.-Suurzgiau pakildama ir kai atsisukau nebemačiau Louis. Jis tikriausiai mane vysis ,o pagrindinė taisyklė neatsisuk kai bėgi ,nes tai tave lėtina.
Vos vilkau kojas per visus brūzgynus ,o šakos daužė man į veidą ,kol bėgau nesustodama. Kad ir kaip širdis plaką ,o šoną skaudą ,tačiau nesustosiu. Pradėjau vis tankiau kvėpuot per burną ir atrodo nejaučiau gerklės ,bet riksmus man už nugaros girdėjau per visą mišką. Atrodo jie aplinkui mane ir jie žino kur aš. Tai į vieną pusę pasukau tai į kitą ,tačiau jie visur.
Sustojau atsikvėpt sekundei ir atsirėmiau į medį ,kai aplinkui girdėjau traškesius.
-Nesustok... nesustok.-Tyliai sau pakartojau ir vėl pradėjau bėgt kliūdama už kiekvieno medžio. Kuo toliau tuo labiau ramsčiausi į medžius ,nes jau nebegalėjau. Esu vidurį miško ir nieko nematau tik tiek ,kiek mėnulis padeda.
Toliau pamačiau ir mašinos šviesas. Arba ten jie arba ten kelias. Turiu arba rizikuot arba liksiu šitam miške. Bėgau iki šviesų ,kurios dar labai toli ,kai girdėjau juos lipant man ant kulnų už manęs.
-Gelbėkit.-Sušukau ,tačiau tai nebuvo šauksmas. Mano balso iš vis beveik nebuvo ,o lūpos visiškai sausos ,kai mašina tiesiog nuvažiavo.
Klaidžiojau toliau mišku ir nežinau kiek laiko pradėjo ,nes priėjau kelią ir susistabdžiau kitą mašiną.
-Panele kas jums nutiko?.-Moteris su dviem vaikais išsigandus manęs paklausė ,kai pamatė mano išvaizdą.
-Man reikia jūsų telefono maldauju.-Vos turint balsą ,kuris skambėjo kaip šnabždėjimas jos skubiai paprašiau. Ji nieko nelaukus išsitraukė telefoną ir surinkau Niall numerį. Jis kaipo tyčia neatsiliepė ,todėl palikau žinutę.
-Ni prašau.-Pravirkau ir valiausi ašaras dairydamasi ,kad manęs nepamatytu niekas ,kad priverstų grįžt pas Louis.
-Ni aš nežinau kur esu..Pabėgau iš Louis ,tačiau čia vien miškai ir...-Moteris mane pertraukė.
-Aš iškviesiu greitąją.-Moteris kalbėjo ,kai išsitraukė kitą telefoną.
-Ne ne neskambinkit.-Jei ji paskambins mane ras Louis.
-Tau reikia pagalbos.-Ji bandė mane sulaikyt ir lyg temt į mašiną.
-Paleiskit mane.-Elgiausi lyg žvėris ,kuris buvo sužeistas ,o gal taip ir yra ,tačiau nieko nelaukus numečiau jos telefoną ir pasileidau bėgt vėl į miškus. Jau geriau klaidžiosiu čia ir mirsiu nei pateksiu atgal į to bepročio gniaužtus.
-Viskas bus gerai.-Kartojau eidama tamsiu mišku ,kuris jau šviesėjo ,nes tikriausiai aušta rytas.
-Aš...aš nebegaliu.-Pravirkau ir suklupus už medžio šakos kritau ant šakų. Atsisėdau prie medžio ir užmerkiau akis gyliai įkvėpdama.
-Nebus gerai.-Tyliai pasakiau ir susigūžus į kamputį tiesiog užsimerkiau. Geriau liksiu čia ,kur manęs nepalies pasaulis. Čia tylu ir saugu. Pažiūrėjau į dangų paskutinį kartą ir pajaučiau ,kaip jėgos mane apleidžia. Apsvaigus galvai tiesiog likau visiškoje tamsoje.