'What is true? I', 'Time Flies II' (With Liam Payne)

Untitled Part 16

Sudėjuoju, kai saulė spigina man į veidą. Beviltiškai atmerkiu akis supratusi, kad nebeužmigsiu. Pasiražau ir atsisėdu lovoje, vienoje iš Mr.Payne namo kambarių.

Turbūt jis galvoja, kad esu nesveika, nes vakar suleisti narkotikai labai paveikė mane. Vakar viską stebėjau, jaučiau lyg iš šalies. Mano kūnas buvo atsipalaidaves ir gaudė kiekvieną malonumo bangą. Buvau nesava - gaudžiau euforiją. Be to Liam visą kelią tylėjo. Kai buvome netoli jo namų, aš užmigau, nes baigėsi veikti narkotinės medžiagos.

Nežinau kokie narkotikai buvo man suleisti, bet jų dozė buvo per didelė, bei per stipri. Mano pilvą ėmė raižyti skausmai, bet nekreipdama į tai didelio dėmesio apsidairiau aplink. Vilkėjau tik savo baltą palaidinę, o apatiniai švietė visu gražumu.

Pakilau iš lovos ir staigiai atsirėmiau į sieną. Galva svaigo ir tai tikrai nepadėjo man dingti iš čia. Netikėtai pro duris įžengė mano bosas,kuris kiek sutriko pamates mane tokią.

-Tau reikėtų atsigulti,-atsiduso jis.-Tie narkotikai dar ilgai bus tavo kraujyje.

-Iš kur žinai apie tai?-susiraukiau ir prisėdau ant lovos, trindama smilkinius.

-Atpažįstu žmones, kurie vartoja narkotikus,-žiojausi atkirsti, kad aš nevartoju jų.-Žinau, kad narkotinės medžiagos buvo tau suleistos per prievartą, todėl kai vakar atnešiau tave čia paėmiau tavo kraujo...

-Ką tu padarei?!-sušukau.

-Leisk paaiškinti. Tiesiog maniau norėsi sužinoti kas dabar yra tavo organizme,-paaiškino jis.

-Sužinojai kas tai?-sukandau lūpą laukdama geriausių žinių.

Liam pakėlė pirštą, kad tylėčiau, nes jo telefonas ėmė skambėti. Jam atsiliepus aš nukreipiau mintis į pilvą, kuris vis nerimo ir man dar labiau ėmė jį mausti. Pajutusi kylančią rūgštį gerklėje, užsidengiau burną ranka ir pasileidau į vonios kambarį. Suklupau prie klozeto ir sužiaugčiojau. Vakar dienos maisto turinys atsidūrė tualete. Nuleidusi vandenį, uždengiau klozetą dangčiu ir padėjau ant jo galvą. Jaučiausi šūdinai ir nenorėjau net pajudėti iš vietos.

-Tau buvo suleista gan stipri morfino dozė,-pro duris įžengė Liam.-Vienas iš jų simptomas yra pykinimas ir vėmimas, dėl tiesioginio area postrema chemoreceptorių dirginimo.

-Nuostabu,-sudėjavau.

-Tai nėra taip blogai, nes jai būtų didesnė morfino dozė, ji sukeltų stuporą ar komą.

-Tai man dabar džiaugtis, kad aš vos nemiriau?-pasišaipiau ir pakilau nuo vėsių grindų, kurios mane gaivino.-Nesuprantu, kodėl jie taip daro...

-Narkomanai iš to pelnosi. Jie bando pritraukti taip daugiau žmonių ir juos pripratinti prie narkotikų, taip prisiviliodami mus - norinčius daugiau to šūdo. Taip vystosi priklausomybė,-dėstė jis man skalaujant burną.

-Oh,-numykiau ir pasirėmiau į šaltą sieną, nusėtą baltomis plytelėmis.

Vis dar jaučiausi silpnai. Skrandį raižė ir norėjosi tik užmigti. Pajaučiau, kai Liam apglėbia mane per liemenį ir priglaudžia savo smakrą prie mano peties. Kiek sutrikau.

-Turėtum arsigulti, Kara paruoš tau kažko valgomo,-sušnabždėjo jis ir lėtai pakėlė mane, lyg būčiau labai trapi.

Vaikinas nunešė mane prie lovos ir švelniai paguldė į minkštus patalus. Liam priėjo prie spintos ir ištraukė paprastą baltą suknutę, kuri atrodė lyg ilga palaidinė. Jis padavė man ją ir išėjo iš kambario. Persirengusi suknelę, plaukus susirišau į kuodą ir atsiguliau atgal į lovą.

-Štai,-tarė įėjes Liam su padėklu rankose ir jį padėjo ant spintelės šalia manęs.

Paėmiau bliūdelį sriubos ir žvelgiau į jo turinį. Žinau, kad ta tarnaitė nemėgsta manès, kaip ir aš jos. Nepasitikiu ja ir jos ruošiamu maistu. Jis tikrai viliojo, bet...

-Žinai ką? Prieik,-tariau Liam ir jis atsisėdo šalia manęs.-Tu paraugausi to pirmas.

-Kodėl?-sutriko jis.

-Nes ta kalė gali užnuodyti man maistą, tad jei ką, tu tai sužinosi,-išsišiepiau ir jis nusikvatojo.

Paėmiau šaukštą ir jam isižiojus įgrūdau sriubą burnon.

-Na kaip?-po dešimties minučių tylos paklausiau, o Liam staiga atsijunges dribo ant grindų.

-Liam?!-sušukau ir šokau iš lovos purtydama jį, bet jis neregavo.-Po velnių Liam! Atsipeikėk!!

Ėmiau panikuoti ir trenkiau jam per veidą, bet jis gulėjo be jokių veido emocijų.

-Daryk dirbtinį kvėpavimą,-pramerkė akis Mr.Payne ir sukikeno taip mane išgasdindamas.

-Tu sukinistai mane apgavai?-išpūčiau akis ir susierzinusi trankiau jam į krūtinę.-Galvojau, kad tu mirei, o tu dar juokiesi?! Tu idiotas!

-Nusiramink Mari,-atsiduso jis ir truktelėjo mano ranka į save. Sukniubau ant jo ir dabar mūsų kaktos lietėsi. Jis švelniai perbraukė per mano skruostą ir užkiso išsprūdusią sruogą už ausies.-Tu tokia graži.

-L-l-iam, ką darai?-sumikčiojau parausdama. Jis verčia mane jaustis silpnai ir net rausti.

-Ššš,-sušnabždėjo ir palinko prie mano lūpų, švelniai jas suglausdamas.