What Is True? I
Anna - mirusi sesuo.
Marisa - bando išsiaiškinti kas jos sesers žudikas.
Liam - Annos sesers buvęs bosas ir sužadėtinis.
Kas nutiks kai paaiškės, jog Anna gyva? Ar Liam sugebės likti su Marisa? O kaip susiklostys dar negimusio vaikel...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Liam pastarosiomis dienomis visada buvo šalia manęs ir rūpinosi. Nors pilvo dar nesimatė, bet buvo jaučiama tik pakietėjusi pilvo apačia, be to mane jau kankino nuovargis, pykinimas ir dažnas šlapinimasis. Negalėjau pažiūrėti į saldų maistą, o rūgštus ir sūrus maistas įsitraukė į mano mitybą. Žinau jog ilgai nesitęs šis blogulys, bet atsiras kitų simptomų.
Kara buvo atleista, nes Liam rado įkalčių dėl pavogtos jo pinigų sumos. Vis dėl to tai nebuvo pirmas kartas, kai ji taip pasielgia. Lazda visada turi du galus.
Liam paprašiau, jog kitą namų tarnaitę išrinksiu pati. Manau, kad šiuose namuose reikėtų vidutinio amžiaus moters arba vyresnės. Tada namai taps jaukesni, jei ji elgsis kaip mama ir bus nuoširdi.
Einant 8 nėštumo savaitei, Liam atveža mano mamą čia. Jis nenori, kad aš pervargčiau ir pakenkčiau vaikeliui. Bet visada susikibę parankėmis vaikštom po namus, kad prajudinčiau sustingusius raumenis, nes jam teigiant, turiu bent kažkiek ir judėti, bet jokiu būdu ne viena. Kartais atrodo, kad jis perdeda.
-Kaip jautiesi šiandien?-pro duris įžengė Liam su maisto prikrautu padėklu.
-Manau, geriau negu vakar. Pykinimas jau pakenčiamas,-nusišypsojau pasiremdama į pagalves ir įsipatogindama lovoje.-Pavargau nuolat sedėti joje ir nieko neveikti.
-Būčiau mielai pasiūlęs nueiti pasivaikščioti po parką, bet šiandien važiuosiu į darbą sutvarkyti pora reikalų,-atsiduso jis pasitaisydamas kaklaraištį ir ant stalelio padėdamas maistą.-Bet nusiųsiu tavo mamai vairuotoją, kad ją atvežtų. Nenoriu jog namuose liktum viena. Jei tau kažkas nutiktų man nebūnant namuose, manau tą pačią akimirką sužinojęs -nusišaučiau...
-Ei, juk nieko man nenutiks. Pamatysi viskas bus gerai. Ar darbe kažkas nutiko, jog reikalų negali sutvarkyti namuose?-kiek suraukiau antakius, nes ši įdėja man nepatiko.-Kaip ir darei tai iki šiol?
-Tai svarbus susirinkimas Marisa. Juk man reikia dirbti, kad išlaikyčiau mus ir į pasaulį ateinatį mūsų kūdikį, kuriam noriu suteikti visko, ko neturėjau vaikystėje aš. Man tai daug reiškia. Būsiu laimngas, jei mūsų vaikas negalės niekuo skųstis.
Tik dabar supratau kiek mažai žinau apie jį... Net nenutuokiau, kad jo vaikystė buvo ne tokia gera, kaip maniau. Nors tiesą sakant, aš iš vis nežinau nieko apie Liam mažą.
Pažvelgiau į Liam švelniu, susirūpinusiu žvilgsniu ir palinkusi prie jo, švelniai pabučiavau. Nenoriu, kad jis galvotų apie praeity ir skaudžius prisiminimus. Man plyšta širdis to klausantis.
-Jau važiuosiu. Vairiotojas jau pakeliui pas tavo mamą,-atsiplėšęs nuo mano lūpų sušnabždėjo ir dar kartą pakštelėjo į lūpas, pridurdams.-Nesijaudink, ilgai neužtruksiu mieloji. Ir be to jei jausiesi geriau, pamylėsiu tave grįžęs.
Nuraudusiu veidu linktelėjau jam. Mes nesimylėjome apie 2-3 savaites, nes jaučiausi prastai.. O dabar esu tokia jo išsiilgusi, jog net karštis pila...
Suvalgiusi pusryčius, pasiražiusi išlipau iš lovos ir palindau po šiltu dušu.
Žvilgtelėjau į veidrodį. Jau seniai beprižiūrėjau savo išvaizdą. Liam neleido keltis iš lovos, o ir iš namų niekur nereikėjo eiti.
Susitvarkiusi savo išvaizdą ir persirengusi nuskubėjau prie mobilaus.
-Labas rytas. Mama ar jau esi netoli?-paklausiau jai atsiliepus?
-Sveika. Taip, Marisa. Ar kažkas nutiko?-susirūpino ji.
-Paprašyk vairuotojo, kad tave nuvežtų į parduotuvę. Noriu jog nupirktum šviesinimo plaukų dažų.
-Gerai, mieloji. Daugiau manęs taip negązdink,-atsiduso ji ir baigė pokalbį.
Toliau viskas vyko kuo puikiausiai, nors... Mama dažė man plaukus, o aš turėjau būti užsikimšusi nosį, nes stiprus dažų kvapas galėjo sukelti galvos apsvaigimą ar net nualpimą: taip teigė mama. Tad tiesiog radome iš to veiksmingą išeitį.
Vėl tapau šviesi. Gal ir ne blondinė, bet labai šviesi brunetė.
Su mama praleidau daug laiko. Juokavom, kalbėjom, pasakojo kaip ji išnešiojo mus su Anna. Laukiau savo stebuklo ateinančio į pasaulį. Tiesiog nekantravau kol galėsiu apkabinti savo mažylį. Manau nėra nuostabesnio jausmo kaip žinoti, kad tave myli tavo vaikas.
Mama išvažiavo jau temstant. Laukiant Liam sugebėjau dar kartą nusiprausti po dušu, nusivalyti makiažą, įsiprausti į seksualius apatinius ir atsigulti į lovą. Jaučiau, kad nuovargis ima viršų, o aš vis bandau nesumerkti ir taip apsunksių vokų. Bet miegas mane nugalėjo ir aš užsnūdau...
Prabudau nuo kūno malonaus drebulio. Pirma nesprutau nuo ko taip vyksta, bet po to pajaučiau kaip vyriška tvirta ranka mane apkabina ir prisitraukia mano nugarą į savo krūtinę. Jaučiau Liam kvėpavimą man į kaklo odą ir jo pirštus slenkant nuo mano šonkaulių iki pilvo apačios.
Malonus virpulys nutvilkė mano kūną. Stipriau prisiglaudžiau užpakaliu į Liam tarpkojį ir pasitryniau išleisdama atodūsį. Jo pirštai palindo po mano kelnaitėm ir perbraukė per klitorį.
-Liam, aš...-aiktelėjau nesugebėdama pratęsti sakinio, kai jo pirštai vis trynėsi į tarpkojį. Buvo per daug gera.
Išsiilgta jo prisilietimų netvardžiau savo aimanų. Norėjau pajaustį jį. Visą. Giliai įeinant. Ir niekada neišeinant.
Liam atvertė mane ant nugaros ir numovęs kelnaites, įsitaisė man tarp šlaunų. Išriečiau nugarą, drebančiu kūnų liejosi džiaugsmo pasitenkinimo bangos laukiant tai įvykstant. Troškau jo visa savo esybe. Netvėriau savo kūne ir glaudžiausi prie jo, jausdama jo šiltą pasididžiavimą.
-Liam, prašau...-sukūkčiojau.
-Ššš mažyte, nespurdėk.
Jo karštos lūpos susiglaudė su manosiom. Liežuviai įsiaudrinę pynėsi burnose ir tada pajaučiau kaip jis įsiskverbia į vidų. Iš malonumo net šūktelėjau ir ėmiau judinti klubus, prisitaikydama prie jo.
Buvo nuostabu po tiek laiko tai ir vėl jausti. Atsiduoti tai ką myli ir geidi, tiesiog neapsakoma.
Kai kūną užliejo orgazmas, dužau tarsi stiklas. Svaiginatis malonumas tiesiog pribloškė ir supurtė iki sielos gelmių.
Visiškai išsekusi, išsitiesiau ant patalų ir giliai kvėpavau jausdama ant savęs Liam kūną.
-Myliu tave,-sušnabždėjau ir pabučiavau jo lūpas. -Tu nuostabus.
-Ačiū. Bet mano meilė tau didesnė,-nusiritęs nuo manęs tarė ir apkabino mane. -Ramiai miegok, glikia mou.*
*Mylimoji mano (graik.).
☆Sugebėjau parašyti naują dalį po tiek ilgo laiko. Radau laisvo laiko būdama Danijoje, tad tikuosi, kad dar atsiras skaitančių. ^^☆
